Pastaruoju metu tarp valdančiosios koalicijos partnerių „valstiečių“ ir socialdemokratų tvyro įtampa dėl urėdijų reformos.
Pagal „valstiečių“ inicijuojamą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
Kad to reikia, S.Skverneliui tenka įrodinėti ne tik reformai besipriešinantiems socialdemokratams, bet ir kai kuriems „valstiečiams“.
Įrodinėjant būtinybę reformuoti urėdijas, S.Skverneliui net išsprūdo, kad per 2016 metus pažeidimų urėdijose fiksuota 1,3 tūkst. Vėliau jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas pripažino, kad premjeras suklydo, tačiau ne dėl pažeidimų skaičiaus, o dėl laikotarpio, per kurį jie suskaičiuoti.
Antradienį AM pateiktais duomenimis, 2015 metais ir dalį 2016 metų urėdijose buvo fiksuoti 1028 pažeidimai. Tačiau administracinė atsakomybė yra skirta tik už 24.
„Idėja tokia, kad operatyvinė informacija, o įrodymų užteko tik 24 protokolams. Pažeidimų daug, bet jie nereikšmingi“, – 15min paaiškino VMT direktorius Paulius Zolubas.
Dalį 2016 metų ir per penkis 2017-ųjų mėnesius urėdijose užfiksuoti 568 pažeidimai, tačiau administracinių nuobaudų – jau daugiau – 30.
Daugiausiai – net 18 Tytuvėnų miškų urėdijoje, kur, kaip nurodoma dokumente, nustatytas savavališkas miško kirtimas – iškirsta 103 kubiniai metrai medienos, padaryta žala aplinkai – 9270 eurų.
Anot P.Zolubo, didžioji dalis priskaičiuotų pažeidimų miškui apskritai neturi jokios reikšmės.
Paklaustas, kokie tie nereikšmingi pažeidimai, tarnybos vadovas sakė, kad, pavyzdžiui, į šį skaičių patenka, dokumentuose įsivėlusios klaidos.
„Arba kažkoks skaičius neįrašytas, arba dokumentai apiforminti ne taip. Daug formalių pažeidimų ir kitas dalykas – daug tokių, kurie seni ir jau administracinės atsakomybės nebūna dėl senaties“, – teigė jis.
