Vilnietis Andrius, savaitgalį apsilankęs prie Belmonto, nusistebėjo – jam pasirodė, kad užtvanka, virš kurios pėsčiųjų tiltu vaikšto žmonės, turi pažeidimų.
Ar saugu?
„Beeinant per tiltą, kuris yra virš Belmonto malūno užtvankos, pastebėjau, kad užtvanka turi pažeidimų. Vanduo veržiasi ne per viršų, o per apačią. Atrodo, kad iškilo rimta grėsmė žmonėms, einantiems per tiltą. Pamatai akivaizdžiai yra plaunami upės srovės. Prašau pasidomėti, ar tikrai yra saugu eiti per malūno (užtvankos) tiltą“, – kalbėjo Andrius.
Kaip rašoma Pavilnių regioninio parko interneto svetainėje, „puikiame Vilnios vingyje lankytojai stebi buvusio Prancūziškojo malūno senosios užtvankos liekanas, virš kurios buvusio kelio vietoje įrengtas patogus pėsčiųjų lieptelis“. Mūrinį vandens malūną Leoniškių palivarko žemėse XIX a. pr. pastatė prancūzas Karolis Devimas.
Dalyje pagalbinių pastatų savininkas įrengė smuklę. Laikui bėgant, malūnas su pagalbiniu pastatu bei žemės sklypu atitekdavo vis kitiems šeimininkams, tačiau malūno funkcijos nebuvo pakeistos, jame buvo malama ir po Antrojo pasaulinio karo, o žmonių atmintyje išliko pirmąjį savininką menantis malūno pavadinimas – prancūziškasis. Šiuo metu teritorija neatpažįstamai pasikeitusi, čia įsikūrė pramogų ir poilsio centras „Belmontas“.
Bijo dėl lašišų
Jokių lašišų čia ateityje nebus, – sakė A.Mišeikis.
Sunerimusi dėl užtvankos ir tilto patvirtino esanti ir pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ direktorė Giedrė Burevičiūtė. Kaip ji sakė 15min, lankytojai jiems pranešė pastebėję galimų užtvankos pažeidimų, apie tai buvo pranešta aplinkosaugininkams ir Vilniaus savivaldybei. Bet tiltas, G.Burevičiūtės teigimu, nėra sklypo, kurį „Belmontas“ nuomojasi, teritorijoje, todėl rūpintis ta vieta privalo ne jie.
Centro savininkas Anupras Mišeikis tikina, kad tai tikra ekologinė nelaimė, turėsianti įtakos upei ir jos gyvūnijai.
„Jokių lašišų čia ateityje nebus. Paplovė aukščiau užtvankos buvusį smėlį, išnešė jį, pasikeitė dugno struktūra. Kur gylis buvo iki 70 centimetrų, dabar yra tik 30 centimetrų. Labai daug smėlio prinešė“, – sakė A.Mišeikis.
A.Mišeikis pasakojo, kad senais laikais Vilnia užtvenkta buvo ąžuolinėmis lentomis, sovietmečiu už lentų buvo išlietas betonas, kurio kairė pusė maždaug prieš pusantrų metų įtrūko – vanduo po truputį skverbėsi.
„O dabar, matyt, pralaužė tas lentas. Kairė krioklio pusė dingo, žuvitakis dingo – jame nėra vandens. To žuvitakio įrengimą finansavo Norvegijos fondai. Ten į nerštavietę prieš srovę šokdavo lašišos eidamos, dabar žuvis negali peršokti. O čia žemyn upe už užtvankos lašišos ir neršdavo“, – kalbėjo „Belmonto“ savininkas.
Visi važiuoja ir grožisi, vasarą kasdien atvyksta tūkstančiai žmonių pasigrožėti užtvanka, o šiuo metu ji, A.Mišeikio teigimu, „atrodo kaip po karo, lyg kas bombų būtų primėtęs“. „Belmonto“ savininkas tikino sužinojęs, kad ši užtvanka yra bešeimininkis turtas, tad nėra visiškai aišku, kas juo turėtų rūpintis.
Kam priklauso turtas?
Teritorija yra Pavilnių regioniniame parke, parko direkcijai priklauso ir pėsčiųjų tiltas. Tačiau parko laikinoji direktorė Zenta Ražanauskienė patvirtina – užtvanka išties tikriausiai neturi savininko, tai dar aiškinamasi.
Vis dėlto likimo valiai užtvankos palikti neketinama, nors situacija, parko direkcijos apklaustų ekspertų teigimu, nėra tokia bloga, kaip gali kam nors atrodyti.
Bet kritinės būklės tikrai nėra, nereikia uždaryti tilto ir neleisti vaikščioti žmonėms, – teigė Z.Ražanauskienė.
„Buvo ir žuvininkai, ten juk greta žuvitakis įrengtas, bet jie dėl šitos avarijos nemato jokių problemų, jų teigimu, žuvims jokio neigiamo poveikio tai neturės, o tai labai svarbu. Saugumo atžvilgiu situacija irgi nėra rizikinga, bet tvarkyti reikia“, – sakė Z.Ražanauskienė.
Tvarkymo darbus šioje vietoje ketinama pradėti kitų metų gegužę, kadangi reikia užtverti vieną iš upės vagų. Iki to laiko turėtų pavykti ir juridiškai sutvarkyti šito turto priklausomybę.
„Tiltelis priklauso mums, jis pastatytas jau seniai, o kai jį statėm, užtvanka buvo tikrai geros būklės. Per pastaruosius 2–3 metus prasidėjo problemos. Tai natūralus procesas, reikia įvertinti laiko tėkmę. Žinoma, jis nebus paliktas likimo valiai, kaip ir užtvanka. Bet kritinės būklės tikrai nėra, nereikia uždaryti tilto ir neleisti vaikščioti žmonėms“, – teigė Pavilnių regioninio parko direktorė.
Aplinkosaugininkai ramina
„Belmonto“ atstovai kreipėsi ir į aplinkosaugininkus, tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Vytautas Račkauskas tikina, kad baimintis nėra ko – ypatingų vandens lygio pokyčių neužfiksuota.
Vytautas Račkauskas tikina, kad baimintis nėra ko – ypatingų vandens lygio pokyčių neužfiksuota.
Aplinkosaugininkai patikrino aukščiau Vilnios upėje esančią Rokantiškių užtvanką ir jokių pakitimų tikina neužfiksavę, o būtent nuo čia išleidžiamo vandens kiekio priklauso situacija Pūčkoriuose.
„Jeigu Pūčkorių užtvankoje sumažėjęs vandens lygis, taip gali nutikti tik dėl viršuje esančios užtvankos. Bet kadangi viršuje esančioje užtvankoje vanduo nei pakilęs, nei nusėdęs, todėl neaišku, kodėl vanduo nuslūgęs“, – kalbėjo V.Račkauskas.
Objektą V.Račkauskas tikina tikrinęs su kolega, kuris agentūroje anksčiau prižiūrėjo hidrotechninius įrenginius, tačiau nė vienas iš jų rimtų užtvankos pažeidimų nepastebėjo.
Tai, kad vanduo bėga ne per viršų, o per pačią užtvanką, anot V.Račkausko, galėtų būti paaiškinta sumažėjusiu vandens kiekiu, bet to patvirtinti aplinkosaugininkai negali.
Vilniaus miesto agentūra ketina kreiptis į Rokantiškių užtvanką eksploatuojančią bendrovę „Saunera“, prašydama nuolat fiksuojamų upės vandens lygio duomenų. Tačiau kol kas telefonu su bendrovės vadovais jiems susisiekti nepavyko, tad bus kreipiamasi raštu.
