KT posėdyje, kuris nagrinėjo LAT kreipimąsi, politikas tvirtino, kad žalos atlyginimo klausimams spręsti reikia naudoti Civilinį kodeksą (CK), tačiau LAT galėjo sąmoningai vengti aiškinti šį įstatymą.
Tuo metu LAT mano, jog įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ Konstitucijai gali prieštarauti tuo aspektu, kad nenumato, jog Lietuvos žmonėms sovietinės okupacijos laikotarpiais dėl genocido padarytą žalą atlygina fiziniai asmenys – genocido vykdytojai.
„Man sukėlė įtarimų , kad LAT, bijodamas prisiimti atsakomybę, sąmoningai ieškinyje neminėjo CK, kuris iš principo jiems leidžia spręsti šitą bylą ir žalos atlyginimo klausimą iš esmės. Norėdamas likti švariu ir neatsakingu, permetė šitą klausimą KT, kuris kaip pasakys, taip jie ir elgsis“, – teismo posėdyje sakė S.Pečeliūnas.
Pagal įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, atsakomybės už Lietuvos žmonėms sovietinės okupacijos laikotarpiais padarytą žalą, taip pat genocido nusikaltimais padarytą žalą subjektas yra vien SSRS teisių ir pareigų tęsėja Rusijos Federacija.
Byloje keliama problema, kad įstatymuose konkrečiai neįvardijus genocido vykdytojų civilinės atsakomybės, galimai užkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo.
Reikia skirti vidinius ir tarptautinius reikalus
Pasak S.Pečelūno, galiojantys CK ir Baudžiamasis kodeksas pakankamai reglamentuoja žalos atlyginimo klausimą, todėl yra visai netikslinga analizuoti įstatymo „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ ir Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumą.
Parlamentaro teigimu, CK numato, kaip reikėtų išieškoti žalos atlyginimą iš fizinio asmens, jei jis padaro nusikalstamą veiką, tarp jų – ir genocidą, o, jeigu tai neįmanoma, žala galėtų būti atlyginama iš Žalų atlyginimo fondo.
Minėti įstatymai, dėl kurių konstitucingumo kreipėsi LAT, anot S.Pečeliūno reglamentuoja tarptautinės teisės klausimus, kurie yra nesusiję su žalos atlyginimo iš konkrečių asmenų – tai esą yra vidaus teisės klausimas.
S.Pečeliūno teigimu, sąsajos su įstatymu „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ atsiranda tik tuomet, jei Lietuva atlygina nukentėjusiajam žalą ir ta suma įtraukiama į tarptautinį ieškinį kitai valstybei.
Kreipimasis į KT nebuvo reikalingas?
LAT atstovas į KT posėdį neatvyko.
Po posėdžio tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas, parengęs ir savo išvadą KT, teigė, kad kreipimasis į KT nebuvo reikalingas.
„Aš vertinu vienareikšmiškai. Dėl tų įstatymų, dėl kurių kreiptasi, kreiptis į KT nereikėjo. Matyt, jei ir reikėjo, tai reikėjo dėl (...) kitų įstatymų: dėl CK ir Atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą įstatymo, bet aš taip spėju, kad ir LAT klausimų nekilo, nes apygardos teismas jau buvo priteisęs tą žalą“, – sakė teisininkas.
„Jie kažkodėl nusprendė kreiptis dėl tų įstatymų, kuriais iš principo negali būti sprendžiami tokie klausimai“, – tvirtino D.Žalimas.
Anot jo, už genocidą yra atsakinga tiek valstybė, tiek kaltininkai, tačiau šitie klausimai sprendžiami skirtinguose lygmenyse: dėl valstybės atsakomybės sprendžiama vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, dėl fizinio asmens – vidaus teisės normomis.
Nagrinėjęs bylą, kurioje ieškovė reikalavo žalos atlyginimo dėl dėdės ir tėvo žūties, LAT priėjo prie išvados, kad įstatymu tam tikrų kategorijų asmenims yra atkuriamos pažeistos jų teisės, o kitų kategorijų asmenims jos neatkuriamos ir neginamos.
