Švietimo srities profsąjungos ir Vyriausybės atstovai po streikų kovo mėnesį, be kita ko, sutarė, kad bus parengta ilgalaikė mokytojų algų kėlimo programa. Tačiau, pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, naujas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas tam užkirstų kelią.
„Formalus šio įstatymo tikslas yra sulyginti visų panašios kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestį – panašiai kaip valstybės tarnyboje. Bet tikroji priežastis yra kitų biudžetininkų atlyginimą pakelti iki neva didelių mokytojų atlyginimų (...). Yra aiškinama, kad mokytojų darbo apmokėjimas yra didelis ir ta pradinė nuostata mums visiškai netinka.
Gal manipuliavimo statistika duomenys ir rodo, kad mokytojų atlyginimai nemaži, bet konkretus mokytojas gauna mažą atlyginimą – dėl krūvio, dėl sistemos, o ją paliktų tokią pat. Mes siūlome keisti sistemą, apmokėti mokytojams už visus darbus, nepadaryti jų pusiniais bedarbiais, bet niekas neklauso“, – BNS aiškino A.Jurgelevičius.
Šią savaitę pranešimą išplatinusi Lietuvos švietimo profesinė sąjunga taip pat sako, kad negalima didelės mokytojo atlyginimo dalies sieti su jo kasmetiniu darbo rezultatų įvertinimu, kurį atliktų švietimo įstaigos vadovas.
„Numatoma atlyginimo pastovioji ir kintamoji dalis, o ta kintamoji dalis bus nustatoma atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Niekas negali pasakyti, kaip bus vertinami mokytojo darbo kasmetiniai rezultatai, todėl mes bijome, kad tai bus tos pačios žirklės, kurias sutarėme naikinti, tik kitaip pavadintos, ir viskas bus palikta mokyklų vadovų valioje“, – baiminosi A.Jurgelevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataisas rengia po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam šalies įstatymui.
Ministerija nurodo, kad projektu siekiama suvienodinti asmenų, dirbančių vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė BNS sakė, kad dėl naujos tvarkos kai kurių biudžetininkų atlyginimai turėtų didėti, tačiau pedagogų atlyginimai, jos aiškinimu, jau yra „daug didesni“ nei kitų biudžetininkų.
„Šiandien mes turime tokią situaciją, kad iš esmės švietime yra kitokia sistema negu visur kitur ir jeigu paimtume ir žiūrėtume vidurkius, jie tikrai gyvena daug geriau negu visi kiti, jų vidurkiai yra ženkliai didesni. Biudžetinių įstaigų darbuotojai, pavyzdžiui informatikai, buhalteriai, iš viso praktiškai balansuoja ant minimalių dydžių ribos. Jų niekas konkrečiai nereguliuoja, tai ir išeina apmokėjimas skirtingas. Šito įstatymo koncepcija buvo tai, kad iš esmės reikia suvienodinti – kad tie žmonės, kurie dirba vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, gautų ir teisingą vienodą apmokėjimą“, – sakė E.Radišauskienė.
E.Radišauskienė taip pat patikino, kad dėl šio įstatymo mokytojų atlyginimai nemažės.
Kartu ji aiškino, kad pataisas rengianti ministerija stengiasi „maksimaliai atsižvelgti į socialinių partnerių interesus“. Ji taip pat patikino, kad dėl šio įstatymo mokytojų atlyginimai nemažės.
2015 metų rugsėjį KT paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.
KT taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Švietimo įstatymo nuostatą, kuria Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, nenustatęs esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų.
„Tokiu pavedimu buvo nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios“, – teigė KT.
Anot KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.
Šis KT nutarimas įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną – taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
