Tai G.Steponavičius sakė trečiadienį po susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais.
Kalbėdamas apie taupymo galimybes, G.Steponavičius teigė, esą išlaidos bus mažinamos ten, kur labiausiai išsikerojusi biurokratija, tačiau nei konkrečių programų, nei įstaigų neminėjo.
„Planai dešimtadaliu sumažinti biudžetininkų atlyginimus tokiu laipsniu švietimo sferos darbuotojų nepalies“, – žurnalistams sakė G.Steponavičius.
Ar pedagogų atlyginimai mažės ir jei taip – kokia dalimi, ministras neatsakė.
Susitikime dalyvavusio LŠDPS pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino teigimu, valstybei išgyvenant sunkmetį valdžios noras taupyti esąs suprantamas ir pateisinamas, tad taupymo galimybių esą bus ieškoma ir švietimo sistemoje.
Anot E.Jesino, su ministru sutarta ieškoti vidinių rezervų nekarpant pedagogų atlyginimų.
Papildomų lėšų, E.Jesino teigimu, galima būtų gauti atsisakant kai kurių nereikalingų įstaigų ir kvalifikacijos kėlimo programų, kurioms skiriami pinigai esą „ne visuomet būdavo naudojami pagal paskirtį“.
Kalbėdamas apie taupymo galimybes, G.Steponavičius teigė, esą išlaidos bus mažinamos ten, kur labiausiai išsikerojusi biurokratija, tačiau nei konkrečių programų, nei įstaigų neminėjo.
Anot G.Steponavičiaus, mažinant biurokratizmą galima būtų sutaupyti dešimtis milijonų litų, tačiau to gali būti per maža, tad visiškai atlyginimų mažinimo atmesti negalima.
Ministro teigimu, su profsąjungiečiais sutarta sudaryti bendras darbo grupes, kurios spręstų švietimo sferoje kylančias problemas.
Susitikime, anot jo dalyvių, taip pat sutarta parengti ir pasirašyti švietimo darbuotojų ir Vyriausybės susitarimą dėl darbo užmokesčio programos įgyvendinimo.
Pasak E.Jesino, profsąjungos supranta, jog mokytojų atlyginimų kelti taip, kaip tai buvo numačiusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė, dabartinė valdžia negali, tačiau profsąjungos, sutikdamos atlyginimų didinimo programos įgyvendinimą atidėti, jos visiškai neatsisako.
Tai, jog Vyriausybės įsipareigojimas didinti mokytojų atlyginimus turi būti atidėtas, tačiau išlieka, patvirtino ir G.Steponavičius.
Tai, jog Vyriausybės įsipareigojimas didinti mokytojų atlyginimus turi būti atidėtas, tačiau išlieka, patvirtino ir G.Steponavičius.
LŠDPS atstovų ir G.Steponavičiaus susitikimas įvyko pasirodžius pranešimams apie valdžios ketinimus mažinti biudžetinės sferos darbuotojų atlyginimus.
Apie tokius ketinimus antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“, kurio žiniomis Finansų ministerija rengia siūlymą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 430 litų. Nuo sausio mėnesio jis jau buvo sumažintas nuo 490 iki 475 litų. Pataisius įstatymus, šių asmenų algos sumažėtų 9,5 proc.
Taip pat esą rengiamasi sumažinti bazinę mėnesinę algą nuo 128 iki 115 litų. Šis koeficientas taikomas apskaičiuojant atlyginimus beveik 230 tūkst. biudžetinės sferos darbuotojų. Jų algos patikslinus šių metų biudžetą turėtų sumažėti daugiau nei 10 proc.
Apkarpiusi šių darbuotojų atlyginimus dešimtadaliu, valstybė sutaupytų 340 mln. litų. Bet tektų persvarstyti ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.
Sumažinus valstybės tarnautojų algas, jos grįžtų į maždaug 2006 metų lygį.
Į valstybės biudžetą šiemet sausio-vasario mėnesiais, išankstiniais duomenimis, įplaukė 2,433 mlrd. litų, arba 389,6 mln. litų mažiau negu prognozuota.
