Vos penkerių metukų Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo byloje teisybę surasti bandantys jos giminaičiai teisininkai Neringa ir Aidas Venckai neabejoja: Lietuvoje veikia aukščiausius valdžios sluoksnius apraizgęs pedofilų tinklas.
„Advokatu dirbu jau 8 metus, tačiau tokios ikiteisminio tyrimo eigos nemačiau jokioje kitoje byloje. To negali būti be didelio būrio suinteresuotų žmonių“, – interviu LŽ tvirtino advokatas A.Venckus.
Pasirodo, ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjami plataus masto seksualiniai nusikaltimai Lietuvos vaikams, būta ir anksčiau. 1999–2002 metais Lietuvos teisėsaugininkai jau išnagrinėjo ir paskyrė bausmes dviejose bylose prieš nepilnamečius.
Pasirodo, ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjami plataus masto seksualiniai nusikaltimai Lietuvos vaikams, būta ir anksčiau. 1999–2002 metais Lietuvos teisėsaugininkai jau išnagrinėjo ir paskyrė bausmes dviejose bylose prieš nepilnamečius.
Galbūt šias bylas jau tada buvo galima sujungti į vieną: du nusikaltimai tuo pačiu metu buvo nukreipti prieš tų pačių nevyriausybinių laikinųjų globos namų „Atsigręžk į vaikus“ auklėtinius, o bent vieno iš jų gijos vedė į kaimynę Latviją.
Kaip tik tuo metu Latviją ir krėtė tarptautinį mastą įgavęs pedofilijos skandalas. Kaip LŽ sakė anuomet Latvijos Saeimos sudarytos laikinosios tyrimo komisijos vadovas Janis Adamsonas, jų šalies teisėsaugininkai apie susijusius nusikaltimus informavo Lietuvos kolegas.
„Galiu patvirtinti patį faktą, kad pedofilijos saitai iš Latvijos tęsėsi ir į Lietuvą“, – LŽ sakė Latvijos politikas.
Juoda diena
Pedofilijos skaudulys Latvijoje triukšmingai sprogo 2000-aisiais. Apie tai, kaip artimiausioje kaimyninėje valstybėje vyko pedofilijos tyrimas, kokios sąsajos buvo atskleistos ir ką buvo pasistengta nutylėti, papasakosime kiek vėliau.
Dabar paminėsime tik tiek: nors Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga 2000 metų vasario 17-ąją, kai buvo paskelbta pradinė parlamentinės komisijos tyrimo ataskaita, pavadino „juoda diena šalies istorijoje“, nors joje buvo įvardytos aukščiausio politinio sluoksnio atstovų pavardės, baudžianti ranka atsisuko ne prieš iškrypėlius, bet prieš jų aukas ir skandalo tyrėjus.
Vis dėlto tam tikrų rezultatų latvių tyrimas davė: tiek šalies policijos pareigūnai, tiek tyrimą atlikę parlamentarai išnarpliojo kai kurias pedofilijos voratinklio gijas, nustatė ryšius ir saitus, nusitęsusius į kitus kraštus. Taip pat – ir į Lietuvą.
Latviai piktinosi
Latvijos parlamentarai, vykdę tyrimą, tvirtino nustatę tarptautinį pedofilų tinklą, bendroves, kurios specializavosi vaikų pornografijos versle. Kaip aštuonkojo centras buvo nurodyta Bratislavoje (Slovakija) įsikūrusi bendrovė „BelAmi“ (gyvuojanti iki šiol), po kurios sparnu glaudėsi visose posovietinėse šalyse, taigi ir Lietuvoje, pedofilus aptarnaujančios „turizmo agentūros“. Latvijoje tokia bendrovė patalpas turėjo šalies Švietimo ministerijoje, į ten buvo vežami ir prievartaujami vaikai.
„Lietuvoje su tinklu buvo susijusios garsios pavardės. Bet supraskite – tyrimo metu mes patikrinome daugiau kaip 70 vien tik Latvijos piliečių, buvo ir šalutinių gijų, be to, mums juk neleido baigti darbo“, – LŽ prieš kelias savaites aiškino buvęs Latvijos parlamentinės komisijos vadovas J.Adamsonas.
Lietuvos pareigūnai apie kaimynų pranešimus pasakoti nenori. Keli iš jų tik neoficialiai prasitarė žinantys, kad tuo metu Latvijos teisėsaugininkai rodė didelį nepasitenkinimą mūsiškių pozicija – esą latviai pageidavo, kad lietuviai aktyviau įsitrauktų į pedofilų, įsitvirtinusių Lietuvoje, paiešką, bet palaikymo nesulaukė. Tuo metu, jų teigimu, ir nuskambėjo frazė apie tai, kad Lietuvos pedofilai – „elito dalis“.
Pas „dėdę Volodią“
1999–2002 metais Lietuvos teisėsaugininkai vykdė net kelis stambius su pedofilija susijusius tyrimus. Abiejuose minėti Vilniuje 1996-aisiais įsteigtų nevyriausybinių globos namų „Atsigręžk į vaikus“ auklėtiniai.
Lietuvos pareigūnai apie kaimynų pranešimus pasakoti nenori. Keli iš jų tik neoficialiai prasitarė žinantys, kad tuo metu Latvijos teisėsaugininkai rodė didelį nepasitenkinimą mūsiškių pozicija – esą latviai pageidavo, kad lietuviai aktyviau įsitrauktų į pedofilų, įsitvirtinusių Lietuvoje, paiešką, bet palaikymo nesulaukė.
Pirmoji informacija, kad namuose „Atsigręžk į vaikus“ – ne viskas gerai, teisėsaugininkus pasiekė 1999–aisiais. Tuo metu į kitus globos namus perkelti vaikai po kurio laiko pradėjo pasakoti apie anksčiau dažnai vykusias keliones į Nemenčinėje (Vilniaus r.) esančio Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Karių profesinio tobulinimo centro pirtį.
Pas ten dirbusį „dėdę Volodią“ juos esą veždavosi 17-metė „Atsigręžk į vaikus“ globotinė Aliona. O „dėdė“ vaikus, iš kurių mažiausiam buvo 9 metai, vaišindavo cigaretėmis, alkoholiniais gėrimais, vesdavosi į pirtį, vėliau apnakvindinęs „kibdavo“.
Skundas dėl globotinių tvirkinimo ir vaikų pasakojimai buvo perduoti tuomečiam Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Šis negaišdamas juos peradresavo Generalinei prokuratūrai. Netrukus iš Generalinės prokuratūros nuskambėjo oficialus pranešimas: vaikų minimi faktai nepasitvirtino. Taigi Generalinėje prokuratūroje patirties nerasti iškrypėlių ir jų prievartaujamų vaikų sukaupta pakankamai.
Graži kompanija
„Atsigręžk į vaikus" administracijos ir steigėjų reakcijos taip pat netruko laukti. Tačiau, užuot pasidomėję, kas ir kaip galėjo išnaudoti jų globotinius, jie suskubo vaikų pasakojimus vadinti šmeižtu, inicijuotu naujųjų globėjų.
Norą nuslopinti kylantį triukšmą galima būtų suprasti. Tarp nevyriausybinių „Atsigręžk į vaikus“ steigėjų buvo visuomenei žinomi žmonės, aukšti valdininkai ir politikai, kuriems pedofilijos šleifas, galėjęs nusidriekti nuo neseniai įsteigtų globos namų, buvo visiškai nereikalingas. Kaip ir Latvijoje, pedofilijos verslo ištakų Lietuvoje pirmiausia derėjo ieškoti ministerijose, tarp švietimo ir vaikų teisių apsaugos valdininkų. Tačiau niekas neieškojo.
„Atsigręžk į vaikus“ pagrindinė steigėja, valdybos pirmininkė liberalcentristė Giedrė Kvieskienė šiuo metu yra daugybe vaikais besirūpinančių organizacijų susivienijimo „NVO vaikams konfederacija“ garbės prezidentė, pačios prie Vilniaus pedagoginio universiteto įkurto Socialinės komunikacijos instituto vadovė. Tais laikais ji dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Papildomo ugdymo skyriaus vedėja.
ŠMM struktūrai priklausė ir kitas steigėjas – ministerijai pavaldaus Lietuvos jaunimo turizmo centro (LJTC) vadovas Evaldas Brazlauskis. LJTC, be kita ko, priklauso ir jaunimo nakvynės namai „Filaretai“, o su E.Brazlauskiu siejama ir 2000-ųjų gegužę įkurta kelionių agentūra „Filaretai travel“. Pastarosios vadovu buvo įvardijamas pats E.Brazlauskis, vėliau – jo sūnus Paulius Brazlauskis.
Tarp „Atsigręžk į vaikus“ steigėjų randame ir dabartinį Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerį liberalcentristą Rimantą Remeiką, tais laikais ėjusį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus viršininko pareigas.
Tarp šių globos namų kūrėjų – ir įtakingas socialdemokratas, ilgametis Seimo bei Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas. Vienas profesorius šiuo metu apie andainykštę situaciją „Atsigręžk į vaikus“ atsiliepia visiškai atvirai ir labai nepalankiai.
Prieš kurį laiką savo komentare A.Sakalas rašė: „Štai 1999 metais man pačiam teko dėl galimos pedofilijos imtis veiksmų, nes vienuose Vilniaus vaikų globos namuose augantys vaikai buvo ne kartą vežami į Krašto apsaugos ministerijos Karių profesinio rengimo pirtį, kur buvo seksualiai prievartaujami, tačiau minėtų globos namų vadovai arba apie tai nežinojo, arba nenorėjo žinoti, arba kruopščiai slėpė šią nusikalstamą veiką.“
Interesas – tylėti
Vis dėlto po pakartotinių skundų tyrimas buvo pradėtas. Tačiau byla apėmė tik 1997 metų rugpjūčio–gruodžio epizodus, nors vaikų pasakojimais rėmęsi jų globėjai tvirtina, kad nepilnamečių prievartavimas galėjęs trukti iki pat 1999-ųjų.
Kaip įtariamasis joje figūravo vienintelis asmuo – KAM Karių profesinio tobulinimo centro kūrikas Vladimiras Skripkinas, atkakliai tvirtinęs, kad vaikus ne skriaudė, bet jais rūpinosi.
Klausimų, kaip mažieji mėnuo po mėnesio patekdavo į karinį objektą, kodėl jų vizitai liko nepastebėti, tyrėjai nekėlė. Kodėl vaikai nenakvoja globos namuose, kur jie leidžia laiką, regis, nesidomėjo nei „Atsigręžk į vaikus“ vadovai, nei vaikų teisių gynėjai.
„O kur buvo Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovai, kurie pirmieji turėjo skambinti visais varpais ir minti visų institucijų slenksčius? Jie nesikreipė į teismą, jie kukliai tylėjo nuošalyje, nes pirtis priklausė labai aukštiems pareigūnams“, – dabar kelia prielaidą vienas iš „Atsigręžk į vaikus“ steigėjų A.Sakalas.
Klausimų, kaip mažieji mėnuo po mėnesio patekdavo į karinį objektą, kodėl jų vizitai liko nepastebėti, tyrėjai nekėlė. Kodėl vaikai nenakvoja globos namuose, kur jie leidžia laiką, regis, nesidomėjo nei „Atsigręžk į vaikus“ vadovai, nei vaikų teisių gynėjai.
Alkoholis ir prievarta
Šioje „pirtelės“ byloje skambėjo kraupūs raštu išdėstyti vaikų liudijimai.
Tuo metu buvusi 12 metų mergaitė rusiškai rašė: „Kai gyvenau „Atsigręžk“, su vyresniąja Aliona (tuo metu 17-metė – red.) nuvažiavome į Nemenčinę pas jos dėdę Volodią. Pasiėmėme ir Onutę (vardas redakcijos pakeistas), jai tada buvo vos 9 metai.
Dėdė Volodia atnešė maisto ir konjako. Kada Aliona ir Onutė išgėrė, jie pradėjo mane įkalbinėti, kad ir aš išgerčiau. Aš visai nenorėjau gerti, bet Aliona pasakė: „Jeigu tu negersi, dėdė Volodia įsižeis.“ Ir tada aš išgėriau.
Mes nuėjome į pirtį. Tada atėjo ir dėdė Volodia ir liepė mums išeiti, o Onutei pasilikti. Aš paklausiau Alionos, kodėl jis taip padarė, o ji pasakė, kad jis nori su Onute pasikalbėti. Paskui Aliona liepė man nueiti ir praverti pirties duris. Ten ašarodama gulėjo mažoji Onutė, o šalia sėdėjo dėdė Volodia. Jis jai bučiavo priekinę vietą ir užpakalinę. Paskui Aliona man pasakė, kad jeigu aš kam nors papasakosiu, man bus blogai.
Paskui jis pradėjo įkalbinėti mažąją Onutę permiegoti su juo naktį. Onutė nenorėjo ir žliumbė. Ji, matyt, žinojo, ką jis norėjo jai padaryti. Bet Aliona taip pat ėmė ją įkalbinėti, kažką pasakė apie pinigus ir ji sutiko. Mes atsigulėme miegoti, kai staiga įsiveržė dėdė Volodia ir liepė Onutę nuraminti. Mes nuėjome pas ją, o ji puolė prie manęs ir pradėjo stipriai verkti. Mes paklausėme, kas atsitiko, ji atsakė, kad "šitas senas krienas numovė man kelnaites ir marškinėlius ir norėjo mane išprievartauti."
Tokių pasakojimų šioje byloje – ne vienas. Dešimtys. Tačiau teismo medžiagoje fiksuota ir kita pusė: išvada, kad surinkti įrodymai paneigia liudytojų (dauguma jų – „Atsigręžk į vaikus“ darbuotojai) parodymus apie tai, kad V.Skripkino veiksmų kriminalizavimas yra "išpūstas".
Kokį sprendimą šioje byloje (kuri, A.Sakalo teigimu, galbūt siejama su aukštais pareigūnais) priėmė tuometis Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas teisėjas Vladas Nikitinas? Tas pats V.Nikitinas, kuris vėliau aiškiai pademonstravo ištikimybę tiems patiems „aukštiems pareigūnams“?
2000-ųjų gegužę, išvardijęs, kad V.Skripkinas "nusikalto pirmą kartą, nusikaltimai nepriskiriami prie sunkių nusikaltimų grupės, pagal darbą charakterizuojamas teigiamai, serga širdies liga", V.Nikitinas jam skyrė tik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kartu pritaikius amnestiją nuo bausmės atlikimo „dėdė Volodia“ buvo atleistas.
Tęsinys – penktadienį
