Įspėjo amerikiečiai
Apie tai kalbama viename vaizdo įraše, kurį parengė JAV dešiniojo sparno politinė organizacija „Amerikos priešakinių linijų gydytojai“ („America's Frontline Doctors“).
Neseniai įrašu pasidalijo ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
„Va taip, va!!!... Amerikos pažengę gydytojai: „Jei esate nėščia, gydytojai paprastai sako: „Nerūkykite. Negerkite. Nevalgykite sušių." Bet jie rekomenduoja nepatikrintą eksperimentinę vakciną?“ – prie įrašo retoriškai paklausė moteris.
Toks skiepų nuo COVID-19 palyginimas su dalykais, kurie yra pavojingi ar gali būti pavojingi, nepadarius jų saugesniais, nėščiosioms yra klaidingas.
Tabakas gresia įvairiomis bėdomis
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, rūkymas ir nėštumas yra nesuderinami. Nerūkyti turėtų ir dar tik norinčios susilaukti vaikų poros – rūkantieji patiria didesnę nevaisingumo riziką.
Rūkant išsiskiria daugiau nei 4 tūkst. toksinių savybių turinčių medžiagų. Apie 90 iš jų yra sukeliančios vėžį.
Dėl nikotino susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Tai reiškia, kad vaisiaus širdis, jo mamai rūkant, turi plakti stipriau.
Nuolatinė hipoksija sutrikdo vaisiaus mitybą, sulėtina jo augimą. Rūkymas, ypač trečiajame nėštumo trimestre, kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g), sukelti priešlaikinį gimdymą. Kiekvienas cigarečių pakelis mažina naujagimių kūno masę 2,8 g.
Tabakas gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi ir jų funkcijas, turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos būklei, lemti didesnę švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką, taip pat – nutukimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus vėliau.
Persileidimo riziką rūkymas padidina iki 25 proc. (tai tiesiogiai susiję su rūkymo intensyvumu), o negimdinio nėštumo – 1,5-2,5 karto, nes nuslopinama kiaušintakių gleivinės peristaltika ir vaisius vystosi kiaušintakyje.
Taip pat padidėja placentos atsidalijimo ir pirmeigos, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, apsigimimų, net vaisiaus ar naujagimio mirties.
Neigiamą poveikį daro ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma (padidėja persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio naujagimio svorio tikimybė).
Taip pat – rūkymas žindymo metu: nikotinas slopina prolaktino gamybą; paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml; piene randama mažiau lipidų; nikotinas trumpina kūdikio miego laiką ir dažniau sukelia pilvo dieglius; rūkančios mamos dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių
Abstinencija galima vos gimus
Nėštumo metu vartojamo alkoholio poveikis irgi stiprus. Jis negrįžtamai paveikia būsimo kūdikio smegenis, sukeldamas vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS).
Kaip portalui 15min yra pasakojęs Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Utkus, įvairiose šalyse nuo 2 iki 7 proc. moterų nėštumo metu vartoja alkoholį. 2017-2018 m. Lietuvoje atlikta anoniminė apklausa parodė, kad alkoholį trečiame nėštumo trimestre vartojo 3 proc. moterų, 0,15 proc. iš jų nurodė vartojusios dideliais kiekiais.
Alkoholio molekulė gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, tad, patekusi į moters organizmą, lengvai praeina per ląstelės membraną ir peržengia placentos barjerą, t. y. patenka ir į vaisiaus organizmą.
„Vaisiaus kepenys alkoholį metabolizuoja daug lėčiau nei suaugusiojo, – aiškino genetikas. – Be to, vaisius alkoholį iš savo organizmo pašalina su šlapimu, tačiau jis šlapinasi į tuos pačius vaisiaus vandenis, kurių vėl gurkšteli. Susidaro užburtas ratas. Todėl alkoholio koncentracija vaisiaus organizme gali būti netgi didesnė nei moters organizme.“
Taip pat skaitykite: Kaip viena taurė vyno gali negrįžtamai pakeisti būsimo kūdikio gyvenimą
1973 m. mokslininkai įrodė, kad alkoholis sukelia kūdikio smegenyse negrįžtamus pakitimus. Jie buvo pavadinti vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). Jei nėščioji nevartoja alkoholio, jis 100 proc. išvengiamas.
Išoriniai VAS požymiai – mažas kūdikio svoris, maža galva, trumpa, riesta nosytė, įdubusi nosies nugarėlė, plonos lūpos, ypač viršutinė, gomurio nesuaugimas ir pan.
Nustatyti šį sindromą iš karto po gimdymo dažnai būna sudėtinga, nebent motina girtavo visą nėštumo laiką ir kūdikiui pasireiškia abstinencija – jis skausmingai klykia, prasideda traukuliai.
Buvusios Vilniaus gimdymo namų direktorės Kornelijos Mačiulienės žodžiais, iš 1000 naujagimių nuo 3 iki 6 gali gimti su VAS. Jie gali neturėti jokių išorinių požymių, tačiau vaikui augant pastebima, kad atsilieka jo raida, sutrikęs intelektas, jis prasčiau mokosi, turi elgesio problemų.
Pavojingiausia – žalia žuvis
Maistas taip pat turi įtakos vaisiaus vystymuisi. Tyrimai rodo, kad nėščiosios energijos poreikis padidėja palyginti nedaug ir nesilaukiančios moters energijos poreikius viršija tik apie 15 proc. – sudaro apie 2200 kcal per dieną.
Nuo 4 nėštumo mėnesio su maistu rekomenduojama gauti papildomai 300 kcal, o tai yra 2-3 riekės duonos arba 1 stiklinė pieno ir 1-2 riekės duonos. Dietą turėtų sudaryti 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais – riebios jūros žuvies), 50 proc. angliavandenių – kviečių, viso grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.
Jūros produktai gali būti geras baltymų ir omega-3 riebiųjų rūgčių šaltinis, gerinantis vaisiaus smegenų ir akių vystymąsi. Bet kai kurios žuvys ir moliuskai turi sukaupę potencialiai pavojingą gyvsidabrio kiekį, o tai gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi. Kuo didesnė ir senesnė žuvis, tuo daugiau gyvsidabrio ji gali būti sukaupusi.
Todėl besilaukianti moteris turėtų atsargiai valgyti dideles jūrines žuvis (kardžuvę, ryklį, karališkąją skumbrę), austres ir kitus moliuskus, nes juose kaupiasi gyvsidabris, galintis pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi.
Reikėtų visiškai atsisakyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Žalia žuvis gali būti ūmios toksoplazmozės, kuri sukelia vaisiui smegenų, nervų sistemos, akių patologiją, šaltinis. Todėl šių produktų patartina vengti. Taip pat gali būti užkrėsta listerijos bakterijomis.
Siūloma suvalgyti iki dviejų porcijų žuvies (lašišos, šamo, upėtakio, ančiuvių, taip pat krevečių) per savaitę. Tuno reikėtų apriboti iki daugiausiai 170 g per savaitę.
Nors žuvies (dažnai žalios) dedama į kai kuriuos sušius, netiesa, kad nėštumo metu jų visai negalima valgyti. Būtina vengti gaminamų su žalia žuvimi, tam tikros rūšies tunu, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kai išsivysto pagrindiniai organai.
Nemažai sušių rūšių išties turėtų būti išbrauktos iš nėščiosios mitybos, esama dar daugiau, kurias galima valgyti. Tarp jų – vadinamieji Kalifornijos suktinukai, kurie gaminami su krabų mėsos imitacija, sušiai su agurku, avokadu, šitaki grybais, net kai kurie su įvairiomis žuvies rūšimis.
Nėščiosios skiepytos nuo pradžių
Kartu su skiepijimu nuo COVID-19 pasipylė gąsdinimai, esą šios vakcinos, ypač paremtosios informacine RNR (iRNR), kurias sukūrė kompanijos „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“, yra pavojingos nėščiosioms. Bene pagrindinis argumentas paminėtas ir cituotame „Facebook“ įraše – jos esančios eksperimentinės, sukurtos neseniai, nepakankamai ištirtos.
Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 išties buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką, nes viso pasaulio mokslininkai, epidemiologai, medikai, farmacijos kompanijos ir įvairių šalių vyriausybės sutelkė pajėgas bei investavo didžiulius pinigus.
Bet kai kurioms vakcinoms panaudota iRNR technologija tiriama jau daugiau nei du dešimtmečius (pavyzdžiui, aiškinamasi, ar padėtų gydant vėžį), tik nebuvo panaudota vakcinose.
Procesą paspartino įvairios aplinkybės: socialiniai tinklai padėjo greitai rasti tūkstančius savanorių bandymams, COVID-19 yra tokia užkrečiama ir taip išplito, kad buvo iškart matyti, ar vakcina padeda. Kai kurie procesai vyko tuo pačiu metu (pavyzdžiui, vakcinas pradėta gaminti dar prieš patvirtinimą, kad, jo sulaukus, būtų galima iškart perduoti naudojimui).
Taip pat skaitykite: Melas: skiepų nuo ŽIV dar nėra, o nuo COVID-19 atsirado per metus, reiškia, nesaugūs
Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus.
Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šioms neužtruko patvirtinti vakcinas. Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs.
Siekiant nepakenkti vaisiui ir nėštumo eigai, per pirmuosius bandymus vakcinų poveikis konkrečiai nėščiosioms nebuvo tiriamas. Tiesa, per bandymus pastojo 23 moterys (maždaug po lygiai tarp gavusiųjų vakcinas ir placebą).
Vėliau buvo vakcinuota ir daugiau besilaukiančių moterų, visų pirma su tikslinėms skiepijamųjų grupėms (pvz., medicinos personalu), kai dar nežinojo, kad laukiasi. Tad buvo duomenų ne vien apie atsitiktinai per bandymus paskiepytas nėščiąsias.
Buvo tiriamas COVID-19 poveikis nėščiosioms ir naujagimiams. Oksfordo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 užsikrėtusioms nėščiosioms kur kas dažniau gresia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, įskaitant preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą ir net mirtį.
Taip pat skaitykite: Skiepai nuo COVID-19 nėščiosioms: pavojingesnė liga ar vakcina?
„JAMA Pediatrics“ publikuoti tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad trečiojo trimestro metu buvo didesnė kraujavimo, nėštumo sukelto hipertenzijos, raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimo, enzimų kepenyse padaugėjimo, infekcijų, kurios gydyti reikėjo antibiotikų, rizika.
Nuo pradžių tvirtų rekomendacijų dėl nėščiųjų skiepijimo nebuvo, tačiau siūlyta vis dėlto skiepytis ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių. Turint abejonių, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Klaidingi buvo ir teiginiai, kad šios vakcinos skatina persileidimą. Tokios išvados buvo padarytos remiantis mokslinio tyrimo duomenimis, tačiau atsirinkus tik parankius skaičius ir juos klaidingai interpretavus. Iš tiesų persileidimų skaičius atitinka įprastą statistiką.
Taip pat skaitykite: Toliau gąsdina dėl COVID-19 vakcinų: ne, dėl jų neįvyksta daugiau persileidimų
Paskiepyta 70 proc. žmonių
Nuo 2020-ųjų pabaigos, kai buvo pradėta skiepyti nuo koronaviruso, suleista jau 13.51 mlrd. dozių. Jau daugiau nei 70 proc. pasaulio gyventojų (skurdesnėse šalyse – maždaug 33 proc.) paskiepyti bent kartą.
Vakcinų saugumas ir patikimumas buvo įvertinti prieš jas patvirtinant, atlikus bandymus. Todėl jų vadinti eksperimentinėmis jau negalima.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Rūkymo, alkoholio ir tam tikro nėštumo metu nerekomenduojamo maisto susiejimas su skiepais nuo COVID-19 yra klaidinantis. Tabakas, alkoholis, kai kurie patiekalai, įskaitant ir tam tikras sušių rūšis, yra pavojingi besivystančiam vaisiui. Vakcinų nuo COVID-19 eksperimentinėmis vadinti negalima – jos patvirtintos po bandymų, įvertinus veiksmingumą ir patikimumą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
