Pelkių berniuko istorija: jauno kėdainiečio gyvenimo hobis – žvejyba

Žvejybos pradžia

Jaunąjį Eiridą žvejoti vesdavosi dėdė – Paulius Beržinskas. Jis taip pat yra kėdainietis.

„Žvejoti pradėjau nuo pat vaikystės, bijau sumeluoti, man atrodo, nuo 9-erių. Kadangi prie mano namų, vos už kelių šimtų metrų, buvo tvenkinys.

Puikiai prisimenu tuos laikus, kai visos pakrantės buvo nusėstos žvejų ir kokio dydžio jie laimikius traukdavo.

Labai gerai prisimenu ir savo pirmąją žuvį, kurią man pavyko sugauti – tai buvo karosas. Kiek laimės buvo! Nuo to laiko vis dažniau ir dažniau žvejodavau.

Asmeninio archyvo nuotr./Pelkių berniukas – taip kolegos vadina jaunąjį kėdainietį. Taip parašyta ir ant jo aprangos.

Prisižiūrėjęs, kokių įspūdingų laimikių vietiniai žvejai pagaudavo, visada svajodavau ir aš tokių sugauti. Bet vaikystėje tokia ta ir žvejyba būdavo – labiau laiko praleidimas rūpėjo“, – pasakojo žvejys.

Rekordinio dydžio

Eiridas sako norėtų daugiau papasakoti apie minėtą tvenkinį, tačiau susilaiko dėl vienos paprastos priežasties – ne visi gerbia ir myli žuvį bei gamtą.

„Kaip ir minėjau, esu užaugęs prie šio tvenkinio, nemažai laiko praleidęs prie jo, tačiau atskleisti, kur jis yra, nenoriu.

Papasakosiu apie savo dėdės sugautą rekordinį laimikį būtent šiame tvenkinyje.

Tais laikais, kai jam pavyko sugauti šį įspūdingo dydžio karpį, jis buvo dar 17 metų paauglys. Dabar jam 27-eri.

Taip, prieš 10 metų jis sugavo savo gyvenimo žuvį – karpį, kuris svėrė 24 kilogramus 300 gramų. Žuvis tikrai įspūdinga ir nuotraukoje matyti, kokios emocijos yra paties Pauliaus.

Labai džiaugiuosi už dėdę, kad jis savo iki šiol sugautą gyvenimo žuvį paleido, suteikdamas šansą kitam žvejui ją sugauti“, – pasidžiaugė Eiridas.

Būdamas klube Eiridas susipažino su daugeliu garsesnių Lietuvos karpininkų. Saulius Navickis, Marius Jonys, Olegas Ružičkis ir kiti žvejybos profesionalai tapo Eirido draugais.

Aut. past.

Pamatė žuvį

Praėjusią vasarą radęs laiko žvejys nuėjo prie minėto tvenkinio apsižvalgyti ir pamatė karpio patelę, kuri atrodė tikrai įspūdingai.

„Nekantrauju, kada pats galėsiu prisėsti ant šio tvenkinio kranto ir sugauti šią karpininkų vadinamą „mamką“, prisiliesti prie šio tvenkinio istorijos“, – apie artimiausius planus kalbėjo žvejys.

Asmeninio archyvo nuotr./Jaunasis žvejys visus iki vieno karpius paleidžia, nes tai yra pagrindinė taisyklė – kitaip net būti negali.

Pelkių berniuko istorija

Vaikystėje Eiridas žvejodavo tiek su plūdine meškere, tiek su spiningu vaikydavosi kapliadantes lydekas.

„Kalbant apie karpiavimą, pradėjau meškerioti visai neseniai. Į karpių vaikymąsi mane atvedė tas pats dėdė, o mano pirmoji karpių žūklė įvyko būtent su dėde Pauliumi, kai man buvo 19 metų.

Pamenu, per naktį man pavyko sugauti karpį ir mane tai motyvavo eiti būtent karpiavimo keliu. Man patiko visas pasiruošimo procesas prieš žūklę, pati žūklė ir tai, kad pirma žūklė buvo sėkminga“, – pasakojo žvejys.

Stipri žuvis

Pasak žvejo, karpis stipri žuvis, kuri suteikia labai daug emocijų su ja kovojant. Tad laikui bėgant žvejys pradėjo labiau domėtis karpių žūkle.

„Pardaviau savo senas meškeres ir susikoncentravau būtent į karpių žūklę, susipirkau reikiamą įrangą, saugos priemones, užtikrinančias žuvies saugumą krante ir t.t.

Taip pat žiūrėjau labai daug filmuotos medžiagos, daug skaičiau. Pirmąjį video, kurį man rekomendavo pažiūrėti, – Karpių ABC.

Tai puiki medžiaga susipažinti su karpių žūkle iš arti, rekomenduoju pasižiūrėti šį reportažą pradedantiesiems gaudyti karpius ar jau gaudantiems, galbūt pamatysite ką naudingo“, – patarė E.Dambrauskas.

Žvejoti sekėsi

Prisižiūrėjęs video žvejys dar labiau troško meškerioti, visus patarimus prisimindavo ir pritaikydavo savo žūklėse ir jam puikiai sekdavosi.

„Būdavo įvairiai: ir per vieną žūklę sugaudavau po 4 ar 5 karpius. Labai smagu, kai visas procesas ir pastangos pasiteisina.

Dar smagesnis jausmas, kai savo sugautą karpį paleidi, suteikdamas šansą kitam jį pagauti, o ir sau pačiam – kad kitą kartą būtų dėl ko atvažiuoti ir galbūt pasisveikinti su tuo pačiu karpiu“, – žūklės romantiką atskleidžia žvejys.

Įstojo į klubą

Vėliau Eiridas įstojo ir į bendraminčių karpininkų klubą.

Jaunąjį žveją labai nustebino, kad karpininkai jį šiltai sutiko, o dar smagiau, kad jie patardavo ir paaiškindavo, ką jis daro blogai, ko nedaryti, ką pakeisti.

„Buvau jauniausias klubo narys, todėl iš karto gavau pravardę – Pelkių berniukas, nes man labai patikdavo žvejoti atokiausiose pelkėse.

Visiems klubo nariams bei administratoriams dėkoju už šiltą priėmimą, patarimus bei už visokeriopą pagalbą“, – dėkojo Eiridas.

Įžymūs karpininkai

Klube Eiridas susipažino su daugeliu garsesnių Lietuvos karpininkų.

Saulius Navickis, Marius Jonys, Olegas Ružičkis ir kiti žvejybos profesionalai tapo Eirido draugais.

„Pradėjau juos sekti, domėtis, kiek laiko jie žvejoja karpius, kokį turinį kelia į socialinę erdvę, kur žvejoja – ar komerciniuose tvenkiniuose, ar laukiniuose ir pan.

Norėčiau paminėti būtent Marių Jonį, nes su juo man pavyko susipažinti ir pabendrauti. Tai žmogus, kurį vadina karpių pradininku Lietuvoje. Manau, šis asmuo yra tikras pavyzdys augančioms kartoms, kaip reikia mylėti ir puoselėti gamtą ir žuvis!

Taip pat sužinojau, kad yra sportinė karpių žūklė, apie kurią visiškai nieko nežinojau, man tai buvo nauja. Todėl noriu paminėti ir kėdainiečius, „KEDCARP“ komandą, kuri dalyvauja būtent sportinėje karpių žūklėje: Mantas Raštikis bei Petras Raštikis, labai palaikau juos, stebiu rezultatus, bei linkiu kuo geriausių laimikių ir rezultatų jiems“, – linkėjo E.Dambrauskas.

Didžiausias laimikis

Visiems įdomu, koks gi tas didžiausias sugautas jaunojo žvejo laimikis, kiek jis svėrė, ant ko užkibo.

„Mano iki šiol didžiausias laimikis yra veidrodinis karpis, kuris svėrė 13 kilogramų ir 800 gramų. Jis susigundė ant baltyminio kukulio, kitaip vadinamo boilio.

Labai džiaugiausi jį sugavęs, nes tame tvenkinyje, kuriame pavyko jį sugauti, prieš tai buvo 5 tuščios žvejybos arba kitaip 10 parų, per kurias nieko nepavyko sugauti.

Bet didelis darbas ir noras duoda vaisių, paryčiais, apie 5 valandą, su manimi pasisveikino šis karpis“, – dėstė žvejys.

Karpius paleidžia

Jaunasis žvejys visus iki vieno karpius paleidžia, nes tai yra pagrindinė taisyklė – kitaip net būti negali. „Nesvarbu, ar mažas karpis, ar didelis, visi grįžta į savo namus.

O paleidžiu dėl vienos paprastos priežasties – Lietuvoje karpiai nesidaugina natūraliomis sąlygomis, jiems per šaltas klimatas, vanduo neįšyla iki reikiamos temperatūros, kad jie galėtų sėkmingai daugintis, dėl to tos žuvies yra tiek, kiek mes patys prileidžiame.

Kalbant apie tuos didžiuosius karpius, kurie pagaunami laukiniuose tvenkiniuose, jie yra prileisti nuo sovietmečio laikų, tai ta žuvytė maždaug yra 30-ties metų ar dar senesnė.

Dėl to aš ir skatinu kitus žvejus, kurie gaudo karpius, kad žuvys grįžtų ten, kur buvo pagautos.

Kas mane sekate „Facebook“ ar „Instagram“ platformoje, matote mano skleidžiamą turinį – pagrindinė taisyklė yra „Pagavai – Paleisk“, – pasakojo Eiridas.

Linkėjimai pradedantiems

Jaunasis žvejys profesionalas jau turi sukaupęs pakankamai patirties ir turi ką patarti dar jaunesniems žvejams.

„Visų pirma palinkėčiau kantrybės, nes nėra taip, kad atėjęs užmeti ir iš karto pagauni. Kaip ir minėjau, man prireikė 10 parų (5 savaitgalių), kad pavyktų sugauti iki šiol mano vadinamą „Big Fish’ą“.

Antras dalykas, kurį norėčiau priminti pradedantiesiems, kad įsimintų pagrindinę taisyklę – tą žuvytę, karpį, turi gerbti ir mylėti bei privalai jį paleisti ten, kur pagavai.

Trečias dalykas, labiau kaip patarimas – iš karto neinvestuoti didelių pinigų į įrankius, nes žūklė bus sėkmingesnė su gerais pašarais, nei su gera įranga. Po kurio laiko, taip, sutinku, įranga yra svarbu, nes nuo to priklauso jūsų komfortas ir galimybė ištraukti žuvį, taip pat surasti ją“, – patarimais pasidalijo kėdainietis karpininkas Eiridas.