2021 09 14 /21:54

Penki afganistaniečiai pagaliau liko Lietuvoje – jie išvežti į Puškų užkardą

Penki vyrai iš Afganistano – du studentai, du mokytojai ir žurnalistas – po kelių dienų klajonių Baltarusijoje vėl pasiekė Lietuvą. Būtent juos Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos ir jie toliau siekia, kad Lietuva būtų įpareigota juos įsileisti bei leistų pateikti prieglobsčio prašymus. Antradienio vakarą po pokalbių su pareigūnais vyrai išvežti į Puškų užkardą.

Atnaujinta 21.55 val.

Vėlų antradienio vakarą šie penki afganistaniečiai pagaliau nebuvo išstumti į Baltarusiją, o dviem pasieniečių visureigiais išgabenti į Puškų užkardą.

VIDEO: Pasienyje įstrigę afganistaniečiai išvežti į Puškų užkardą

Pradės procedūras

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Ignalinos rajone antradienio vakarą pasieniečiai ir „Frontex“ pareigūnai aiškinosi, ką toliau daryti su penkiais afganistaniečiais. Jie jau gana gerai žinomi Lietuvoje dėl to, kad būtent dėl šių jaunų vyrų EŽTT priėmė sprendimą neleisti Lietuvai jų išsiųsti.

Tačiau Lietuva jau buvo juos išsiuntusi atgal į Baltarusiją. Šiuo metu vis dėlto žadama, kad afganistaniečiai liks Lietuvoje ir bus pradėtos procedūros dėl prieglobsčio.

Apie 21.30 val. pareigūnai atliko afganistaniečių daiktų apžiūrą, iškviesti medikai. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikė kalbasi su ne vieną parą keliavusiais vyrais.

„Jie sulaikyti 240 metrų nuo sienos su Baltarusija, ten yra valstybės sienos apsaugos zona“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pasak jo, migrantai dabar bus gabenami į pasienio Puškų užkardą, kur jiems bus suteikta reikalinga medicininė, kita pagalba.

G. Mišučio teigimu, pareigūnai vėliau spręs, ar migrantai bus siunčiami atgal į Baltarusiją, ar palikti Lietuvoje.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Goda Jurevičiūtė su kolegomis šiems afganistaniečiams vežė maisto ir kitų būtinų daiktų, tačiau pasiekti jų jiems nepavyko.

„Palikome maistą, kurį nešėmės ir pareigūnai pažadėjo nunešti žmonėms. Kadangi nebuvo aišku, kur jie bus vežami, mes dar turime drabužių, bet ir automobilio visko nepanešėme“, – 15min sakė G.Jurevičiūtė.

Ji teigė jokios informacijos daugiau apie tai, kas toliau laukia šių afganistaniečių, neturinti, tik iš žiniasklaidos sužinojusi, kad prieglobsčio procedūrą ketinama pradėti.

„Nieko daugiau nežinau, bet jie tikrai yra Lietuvos teritorijoje. Tikimės, kad prieglobsčio procedūros prasidės“, – kalbėjo G.Jurevičiūtė.

Klajojo ne vieną parą

15min žurnalistai su šiais afganistaniečiais susitiko netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Rimšės seniūnijos teritorijoje, nelabai toli Dūkšto.

Vaikinai pasakojo, kad praėjusią savaitę išstumti iš Lietuvos jie dvi dienas ir dvi naktis klajojo Baltarusijoje eidami oficialaus pasienio punkto link. Tačiau jį pasiekę liko be nieko – Baltarusijos pasieniečiai jų paprasčiausiai nepraleido.

„Vienas iš mūsų turėjo išsisaugojęs žemėlapį, kuriam nereikia interneto. Ėjome dvi dienas ir dvi naktis, be vandens ir maisto (…) patikėk, tai buvo pati sunkiausia kelionė. Galvojome, kad viskas baigta ir galėsime paprašyti prieglobsčio“, – pasakojo 23-ejų afganistanietis Raminas.

Sutikti Baltarusijos pareigūnai paprašė jų parodyti dokumentus. Nors vyrai aiškino, kad nori patekti į Lietuvos pasienio postą ir pasiprašyti prieglobsčio, o su Baltarusijos pareigūnais telefonu rusiškai bendravo ir jų advokatė, tačiau po pusantros valandos kalbų atsakymas buvo neigiamas.

Netrukus afganistaniečius nuvedė į autobusiuką, kuriuo jie buvo išvežti į nežinomą teritoriją. Iš ten jie dar kartą buvo pervežti ir vėl atsidūrė prie Lietuvos sienos. Paskutiniąją kelio atkarpą vienas Baltarusijos pareigūnas juos lydėjo pėsčiomis iki pat sienos.

„Žinome, kad mus stumdo“

„Mūsų nepraleido, kad galėtume pasiprašyti prieglobsčio, susodino į automobilį ir kažkur išvežė. Paleido ir pareiškė – eikite į Europą, čia yra Lietuva, čia jums reikia eiti“, – savo klajonių istoriją pasakojo afganistaniečiai.

Mes žinome, kad mus ir toliau stumdo iš vienos pusės į kitą. Mes jiems pasakojome apie savo situaciją, bet jiems nerūpėjo, niekam nerūpėjo.

Prieš daugiau nei dvi dienas į Lietuvą patekę afganistaniečiai sako toliau nebegalintys eiti.

„Mes žinome, kad mus ir toliau stumdo iš vienos pusės į kitą. Mes jiems pasakojome apie savo situaciją, bet jiems nerūpėjo, niekam nerūpėjo. Savo draugams aš pasakiau, kad toliau aš neisiu, nebūsiu atstumiamas vėl ir vėl, į vieną pusę ir į kitą pusę. Aš sėdėsiu čia ir lauksiu, kol sužinosiu, kas su manimi nutiks. Todėl dabar mes tiesiog laukiame“, – kalbėjo Raminas.

Iškvietė pareigūnus

Dvi dienas praleidę Lietuvoje, čia jie ir vėl susidūrė su Lietuvos pareigūnais, kurių sprendimą, ką šįkart jie darys su šiuo penketu, afganistaniečiai gali išgirsti dar antradienį.

Pareigūnus jiems pareiškė iškviesianti delfi.lt žurnalistė Vilma Danauskienė tiesioginėje transliacijoje.

„Mes būsime čia, su kolega, dabar skambinsime, pranešime, tikiuosi, policijai ar kažkam, ar pareigūnams, kadangi žmonės yra Lietuvoje, kad būtų užfiksuotas tas faktas, kad būtų pasielgta taip, kaip įstatymas numato, kad asmenys esantys Lietuvoje, ir galimai patekę į ją neteisėtai, privalo būti patalpinti atitinkamose sulaikymo vietose“, – kalbėjo žurnalistė.

M.Meilučio nuotr. /Pas afganistaniečius atvyko pareigūnai
M.Meilučio nuotr. /Pas afganistaniečius atvyko pareigūnai

Vakarop čia pasirodė pareigūnai – anot vietoje esančio 15min žurnalisto, pradedamos prieglobsčio procedūros.

M.Meilučio nuotr. /Pas afganistaniečius atvyko pareigūnai
M.Meilučio nuotr. /Pas afganistaniečius atvyko pareigūnai

Pasų neturi – tik kopijas

Kiek anksčiau antradienį 15min žurnalisto klausiami, ar turi dokumentus, vyrai ėmė traukti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, neleidžiantį jų išsiųsti. Tačiau paklausti apie asmens dokumentus, afganistaniečiai teigė teturintys pasų kopijas telefonuose – jas ir parodė.

Į klausimą, kodėl neturi dokumentų, Raminas atsakė, kad jie buvo paimti. Kas juos paėmė?

Dyleris, sakykime, dyleris“, – kalbėjo pašnekovas, patikinęs, kad tai nebuvo baltarusis.

„Pirmas žmogus, su kuriuo turėjome reikalų, buvo afganas. Bet žmogus, kuris bus atvežė, nežinau – baltarusis? Mes tiesiog vykdėme nurodymus“, – pasakojo jis.

Kiekvienam ši kelionė atsiėjo po 7 tūkst. dolerių.

Pirmas žmogus, su kuriuo turėjome reikalų, buvo afganas. Bet žmogus, kuris bus atvežė, nežinau – baltarusis? Mes tiesiog vykdėme nurodymus.

Rugsėjo 5 dieną vaikinai teigia buvę Lietuvoje ir čia nusifilmavę, o vaizdo įrašą išplatinę savo draugams tiek Afganistane, tiek Turkijoje bei Rusijoje.

Paklaustas, kaip sugebėjo susirasti advokatę, Raminas pasakojo, kad po stumdymosi pasienyje jie priėjo kaimą, kuriame sutiko moterį Laurą, papasakojo jai apie savo padėtį ir paprašė pagalbos.

Afganistaniečiai Lietuvos teritorijoje
Afganistaniečiai Lietuvos teritorijoje

Po kurio laiko jie teigė sulaukę žinios iš teisininko Vladimiro, kuriam vaikinai prisipažino neturintys daug pinigų. Vėliau, anot Ramino, jiems buvo pasakyta, kad jiems padės advokatė Asta Astrauskienė.

Teigia buvę stumiami lietuvių

Anot Ramino, po to, kai EŽTT priėmė sprendimą, uždraudusį juos išsiųsti, vyrai tikėjosi, kad niekas jų nestums į Baltarusiją.

„Mes buvome tuo tikri. Ėjome link lietuvių kareivių (greičiausiai – pasienio pareigūnų – aut.past.), jiems rodėme dokumentus. Mūsų advokatė buvo su mumis, ji jiems paaiškino lietuviškai – nesupratome ką. Po valandos jie nusprendė mus stumti atgal“, – pasakojo jis.

Jie mus stūmė atgal, sakydami, kad prieglobsčio prašyti galime pasienio postuose.

Anot jo, pareigūnai nekreipė dėmesio į dokumentus, esą pareiškę, kad tai nėra „vietos įstatymai“.

„Jie mus stūmė atgal, sakydami, kad prieglobsčio prašyti galime pasienio postuose“, – sakė jis.

15min Raminas patikino, kad vaikinai nesvajoja apie Europą – dabar jiems rūpi, kaip išgyventi.

Vyras pabrėžė, kad visi žino, kokia situacija dabar Afganistane, tad jis esą neturėjo daug išeičių, kaip tik pabėgti.

„Nemėgstu karo, nenoriu būti žiauriu žmogumi. Dabar aš esu įstrigęs šioje situacijoje“, – kalbėjo afganistanietis.

Nakvojo toje pat vietoje

Vaikinai teigė tris tris naktis praleidę toje pat vietoje – Raminas ranka parodė į netoliese esančius krūmus.

„Jei mes pajudėtume, jie mus ir vėl nustumtų“, – paaiškino jis.

Keli vaikinai parodė savo suplyšusius, medžiagos skiautėmis aprištus batus: „Neturime ką avėti“.

Kiek anksčiau afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė BNS teigė, kad penki afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, ir toliau siekia, kad Lietuva būtų įpareigota juos įsileisti bei leistų pateikti prieglobsčio prašymus.

„Kreipėmės ir labai laukiame jų sprendimo“, – BNS antradienį sakė advokatė.

Į EŽTT, pasak jos, kreiptasi, kad būtų įvertintas pažeidimas.

„Jeigu Lietuva šiuo atveju juos išstūmė, nepaisant to, kad toks draudimas buvo nurodytas EŽTT sprendime, tai be abejo mes prašome papildomai, kad įpareigotų juos įleisti į Lietuvos teritoriją ir priimtų prieglobsčio prašymus“, – teigė advokatė.

Anot jos, afganistaniečiai buvo iš Lietuvos išstumti rugsėjo 9 dieną, jiems buvo paaiškina, kad į šalį jie gali būti įleisti nebent per pasienio punktą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis