Pasak vieno iš projekto autorių Manto Adomėno, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Holokaustas Lietuvoje tebėra itin jautrus klausimas, ir vienintelis kelias užkirsti kelią spekuliacijoms apie galimą antisemitizmą – atvira visuomenės diskusija šia tema.
„Per šių dienų skandalą dėl Lietuvos partizanų pamatėme, kad ši tema yra opi ir yra daug erdvės, kur neskrupulingi žmonės gali ciniškai darytis pigų populiarumą. Man atrodo, kad vienintelis kelias iš tos situacijos – atvira, labai principinga, labai nuodugni diskusija, kad nebeliktų nutylėtų, po kilimu pakištų nepatogių klausmų“, – BNS sakė M. Adomėnas.
Nutarimo projekte dėl Lietuvos žydų metų paskelbimo pažymima, kad Lietuvoje būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija, kartu akcentuojama, kad Lietuvos žydų bendruomenė Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių, o Lietuvos žydai yra „neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų“.
Pagal projektą, būtų sudaroma Lietuvos Žydų metų minėjimo komisija, 2019 metų biudžete numatytos lėšos metų renginiams paminėti.
Diskusijos Holokausto tema viešojoje erdvėje suintensyvėjo rašytojai, viešųjų ryšių specialistei Rūtai Vanagaitei remiantis KGB dokumentais pareiškus, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“. Jos partneris nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas savo ruožtu teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Lietuvos istorikų teigimu, viešai prieinamos medikų pažymos neleidžia abejoti, jog A.Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.
Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A.Ramanausko-Vanago metais minint jo 100-ąsias gimimo metines.