Vienas pagrindinių šių metų mugės akcentų – šeštadienį ir sekmadienį Vilniaus Rotušės aikštėje nusidrieksiantis šimto metrų ilgio stalas. Šimtmečio stalo meniu bus sudarytas tik iš lietuviškų produktų.
Prie Lukiškių aikštės meistrai iš ąžuolo droš 4 metrų ilgio tautinę juostą.
„Labai daug užsiregistravusių dalyvių siuntė savo gaminių nuotraukas, buvo daug keramikos su šimtmečiu, daug priaustų juostų, staltiesėlių, servetėlių su šimtmečio simbolika. Šia proga turėtų būti labai daug visokių rūšių suvenyrų“, – BNS sakė vienas iš mugės organizatorių Kęstutis Šeduikis.
Svarbiausias mugės atributas – verba, įprastai gaminama iš džiovintų gėlių ir žolių, šiemet bus valgoma.
„Rotušės aikštėje moterys iš Raseinių savivaldybės gamins 4 metrų verbą iš pyragų. Pats neįsivaizduoju, kaip tai atrodys, bet būtų įdomu pasižiūrėti“, – pasakojo K.Šeduikis.
Pasak K.Šeduikio, šalį užklupę šalčiai mugės dalyvių neišgąsdino. Šiemet užsiregistravo per 2 tūkst. dalyvių, pernai jų skaičius siekė 1,8 tūkstančio. Į mugę atvyks ir 400 meistrų iš 18-os šalių.
„Šalčiai neišgąsdino. Prasidėjus jiems, per dieną atsisakė dalyvauti 20 žmonių, bet paskui nurimo, o dabar pas mus vietų beveik nebeliko. Šiemet lankytojų tikimės ne mažiau kaip ir kiekvienais metais“, – sakė K.Šeduikis.
Kaziuko mugė per visas Vilniaus senamiesčio gatves drieksis 17 kilometrų.
Mugės metu bus draudžiamas arba ribojamas eismas Gedimino prospekte, T.Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiojoje (ir aplink Rotušės aikštę), Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėse, Totorių ir Vilniaus gatvių dalyse nuo Labdarių gatvės iki Gedimino prospekto ir Aukštaičių gatvės dalyje (tarp Maironio ir Paupio gatvių) bei dalyje Vokiečių gatvės. Mugės metu keisis dalies viešojo sostinės transporto maršrutai.
Mugės tradicija kilo iš šventojo karalaičio Kazimiero procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Ji vyksta kasmet, artimiausią savaitgalį iki Šv. Kazimiero dienos, kovo 4 dienos.
