NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.
„Lietuva palaiko tokią formuluotę, kuri suteiktų labai aiškų Ukrainai statusą po to, kai karas pasibaigs, NATO požiūriu“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G.Nausėda.
Pasak jo, NATO šalių ambasadoriai šeštadienį pradės derėtis dėl viršūnių susitikimo deklaracijos dalies, kur bus aptariamos Ukrainos narystės perspektyvos.
Vidurio ir Rytų Europos šalys derybose remia Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos raginimus, kad jai būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais Aljanso duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
„Mūsų ambasadorius yra instruktuotas kautis labai aktyviai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalių lyderiai turėtų sutarti dėl daugiametės pagalbos programos, kuria siekiama užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką. Taip pat planuojama stiprinti bloko ir Kyjivo politinius ryšius įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą.
Manau, Ukraina gaus pakankamai daug gerų žinių tam, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvautų susitikime Vilniuje.
Pasak G.Nausėdos, viršūnių susitikimo deklaracijos „tekstas pamažu gerėja ir tampa vis labiau priimtinas mums“.
„Tikrai, manau, Ukraina gaus pakankamai daug gerų žinių tam, kad prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis dalyvautų susitikime Vilniuje“, – teigė prezidentas.
Tikisi daugiau konkretumo dėl brigadų
Šalies vadovas taip pat sakė besitikintis, kad susitikime bus dar konkrečiau apibrėžti NATO planai dėl brigadų rytiniame bloko sparne.
Prieš metus Aljanso lyderiai per susitikimą Madride sutarė pagal poreikį didinti 2017 metais rytinio sparno šalyse dislokuotus batalionus – apie tūkstantį karių – iki brigados dydžio vienetų. Brigadą sudaro apie 4 tūkstančius karių.
Vilnius dėl tokios brigados su Vokietija sutarė pernai, o šiemet birželį Berlynas pranešė esantis pasirengęs vienetą nuolat dislokuoti Lietuvoje, jeigu šalis įrengs tam reikiamą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
G.Nausėda sakė, kad nebūtinai tikisi, jog viršūnių susitikimo Vilniuje deklaracijoje atsispindės konkrečiai Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai.
„Svarbiausia, kad mes jau turime patikinimą iš Vokietijos pusės, mums tai yra svarbiausia. Žinodamas, kaip Vokietija atsakingai žiūri į savo įsipareigojimus, tokie patikinimai man suteikia garantijas, kad tai bus padaryta“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Kalbame apie visą rytinį flangą, kuriame dalyvavimas iki brigados lygio tikrai buvo numatytas jau Madrido susitikime, bet aš tikiuosi, kad mūsų Vilniaus viršūnių susitikime tai įgis dar konkretesnę išraišką“, – sakė jis.
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai iš viso yra dislokuoti aštuoniose Aljanso rytinio sparno šalyse. Šiems vienetams pajėgas siunčia įvairūs sąjungininkai, o jiems vadovauja po vieną valstybę.
Saugumu rūpinsis iki 4 tūkst. karių
Likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo, prezidentas apžiūrėjo Vilniuje dislokuotas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
Šios sistemos, kurias į Vilnių atgabeno Vokietijos kariuomenė, turės užtikrinti renginio saugumą.
„Patriot“ dislokavimo vietoje šalies vadovas apsilankė penktadienio vakarą.
G.Nausėda, apžiūrėjęs karinę techniką, pasidžiaugė, kad dislokuotas visas kompleksas.
„Vaizdelis man patinka, – žurnalistams sakė jis. – Geriausia gyventi be ginklų, bet, matydamas tokius vaizdus oro uoste, jautiesi saugiau.“
Šalies vadovas teigiamai įvertino, kad tai rodo, jog Vokietija ne tik įsipareigojo prireikus suteikti pagalbą, bet ir parodė tai konkrečiais veiksmais – dislokavo gynybos sistemas. Tiesa, jis pripažino, kad teks dar daug dirbti su sąjungininkais, siekiant geriau užtikrinti nuolatinę oro gynybą.
Prezidentą priėmęs „Patriot“ sistemos kontingento vadas pulkininkas leitenantas Steffenas Liebas žurnalistams nurodė, kad iš viso Vilniuje dislokuoti 12 paleidimo elementų.
Juos iš viso prižiūri maždaug 250 žmonių. Vokiečiai atsigabeno ir nedidelių karinių mašinų. Anot karininko, šios pagalbos saugumui užtikrinti paprašė pati Lietuva.
Paklaustas, kokių grėsmių galima tikėtis renginio metu, S.Liebas šyptelėjo: „Žinote, iš kur grėsmė ateina.“
Karinių oro pajėgų vado pulkininko leitenanto Antano Matučio teigimu, „Patriot“ atlieka dvi funkcijas – užtikrina ne tik priešraketinę, bet ir priešlėktuvinę gynybą.
Be šių sistemų ir kitų priemonių, viršūnių susitikimo metu saugumą užtikrins ir Lietuvos bei Ispanijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, taip pat – orlaiviai.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą.
Sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose, oro erdvėje – daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos ir iki 1 tūkst. sąjungininkų karių vykdo jiems skirtas užduotis.
Vokietija sostinėje dislokavo „Patriot“. Šios šalies karinės oro pajėgos su ginkluotės sistemomis ir maždaug 250 karių įgavo pilną operacinį pajėgumą – vykdo kovines užduotis saugodami nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų ir orlaivių, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvoje – pirmą kartą
Vokietijos Gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad „Patriot“ bus perkelta iš Slovakijos, jos palaikymo vienetai bus perdislokuoti iš Lenkijos.
„Džiaugiuosi, kad galime įnešti svarbų indėlį Aljansui Vilniuje. Savo įvairiais pajėgumais Bundesveras svariai prisidės prie NATO viršūnių susitikimo užtikrinimo“, – pažymėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Taip pat skaitykite: Vilniuje ruošiantis NATO viršūnių susitikimui sąjungininkai dislokuoja oro gynybos sistemą „Patriot“
Sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Artėjant viršūnių susitikimui pagal iš anksto parengtus planus, procedūras, ryšių ir logistikos sumanymus Lietuvoje dislokuojami ir kiti koviniai pajėgumai.
Renginio metu kariuomenės padaliniai kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.
