Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.
Taip pat akcentuojama, kad 2004-aisiais tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva be judėjimo, politinių ir teisinių laisvių įgijo ir pareigą gerbti europines vertybes bei „nediskriminuoti žmonių dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“.
Kreipimosi autoriai primena, kad pats partnerystės institutas Civiliniame kodekse įtvirtintas dar 2001-aisiais, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius partnerystės registravimą reglamentuojantys teisės aktai „dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių“ iki šiol nepriimti.
„Viešos diskusijos dėl partnerystės trunka ne vienerius metus, svarstymai apie įvykusią ar neįvykusią visuomenės „brandą“, pasiruošimą nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad jie nusprendė gyventi partnerystėje“, – teigiama laiške.
„Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius palaikyti Partnerystės įstatymą ir tokiu būdu prisidėti prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo“, – ragina kreipimosi autoriai.
Pažymima, kad įstatymas svarbus ir heteroseksualioms, ir tos pačios lyties poroms.
„Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui“, – sakoma kreipimesi.
Laiškas išplatintas artėjant Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją, interseksizmą ir transfobiją, kuri kasmet minima gegužės 17 dieną.
Vilniaus universiteto (VU) profesorė politologė Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad šis laiškas išplatintas reaguojant ir į parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus raginimą akademinei bendruomenei palaikyti šiuo metu rengiamas pataisas. Politikas praėjusią savaitę BNS patikino, kad projektas bus pateiktas iki pavasario sesijos pabaigos.
„Kadangi kol kas negalime matyti projekto, nusprendėme parašyti tiesiog bendrą palaikymą būtent Laisvės partijos, Partnerystės įstatymo idėjai, institutui, kuris būtų normaliai sureguliuotas. Kol kas neturime žinios apie konkretų reguliavimą“, – BNS sakė D.Jakniūnaitė.
Ji sako, kad kreipimusi norima parodyti, jog Lietuvos visuomenėje yra daug daugiau ir įvairesnių žmonių, manančių, kad „būtina priimti sąžiningą ir žmonių teises gerbiantį partnerystės įstatymą“, bei tikisi, kad prie kvietimo prisijungs ir daugiau „kolegų ir kolegių“.
Tuo metu VDU sociologijos profesorė Milda Ališauskienė pranešime sakė matanti Partnerystės įstatymą ne tik kaip „seniai valstybės pažadėtą apsaugą tos pačios lyties poroms“, bet ir kaip „galimybę Lietuvai įtvirtinti vakarietišką Lietuvos tapatybę“ ir aiškiai pademonstruoti, kad „demokratiškumas, įsiklausymas į mažumas, lygiateisiškumas yra mums svarbios vertybės“.
Tarp pasirašiusiųjų – VDU profesoriai: sociologė Aušra Maslauskaitė, sociologas ir kultūrologas Artūras Tereškinas, filosofas Gintautas Mažeikis, Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas, Erebru universiteto dėstytoja Laima Vaigė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Agnė Narušytė, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius lituanistas Giedrius Subačius.
Taip pat – Vilniaus universiteto (VU) profesoriai profesorius psichiatras Dainius Pūras, mikrobiologė Eglė Lastauskienė, politologė Natalija Arlauskaitė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, VU dėstytoja, Lietuvos nacionalinio muziejus direktorė Rūta Kačkutė, Kembridžo universiteto ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Ingrida Olendraitė, Gertysburgo koledžo docentas, ekonomistas Rimvydas Baltaduonis ir daugelis kitų.
Partnerystės įstatymo iniciatoriai žada teikti naują projektą po to, kai Seimas praėjusį pavasarį atmetė ankstesnį jo variantą dar pateikimo stadijoje.
Laisvės partija siūlo, kad būtų įvesta lyčiai neutrali, tai yra tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
