Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 30

Per 5 dienas – 76 nauji susirgimai, bet R.Lingienė to antrąja banga nevadina

Koronaviruso susirgimų statistika Lietuvoje pastarąją savaitę gerokai šoktelėjo aukštyn – per paskutines 5 dienas šalyje registruoti 76 nauji susirgimai. Tačiau to antrąja banga vadinti nereikėtų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Jos teigimu, nors skaičiai pastaruoju metu auga, dar regime pirmosios bangos ratilus.

Ketvirtadienį R.Lingienė žurnalistams parodė epideminę COVID-19 susirgimų kreivę pagal asmenų susirgimo datą. Pasak specialistės, statistika rodo, kad pirmoji banga dar nėra pasibaigusi.

„Matome, kad didžiausias pakilimas, pirmoji banga, buvo nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio. (Tada – red.) prasidėjo sunkiai valdomas plitimas visuomenėje, sveikatos priežiūros įstaigos kai kurios iškrito iš savo veiklos režimo, po to įmonės atsirado tam tikros. Po karantino – situacijos pagerėjimas. Ir dabar vėlgi dėl tam tikrų įvežtinių atvejų ir šeimos švenčių matosi tam tikri pikai, bet padidėjimas nėra dramatiškas“, – grafiką aiškino NVSC atstovė.

L.Tubio/15min nuotr./R.Lingienė rodo COVID-19 atvejų grafiką pagal susirgimų datas
L.Tubio/15min nuotr./R.Lingienė rodo COVID-19 atvejų grafiką pagal susirgimų datas

Tad kaip suprasti, kur baigiasi pirmoji ir kada prasideda antroji banga? Anot R.Lingienės, tą lemtų keli požymiai.

„Vieningo apibrėžimo nėra, kiekviena šalis spendžia tuos klausimus savo ekspertų lygmenyje. Bet pirmiausia antroji banga gali prasidėti, kai situacija yra suvaldyta su pirmąja. Tai reiškia, kad bent dviejų inkubacinio periodo (2 sav. – red.) laikotarpyje nėra registruotų susijusių atvejų. Ir dar vienas aspektas, kokioje populiacijos dalyje plinta atvejai, kaip plačiai apima ir vienas iš pačių svarbiausių – nevaldomas plitimas visuomenėje, kai epidemiologai nebespėja atsekti viruso plitimo grandinių“, – sakė R.Lingienė.

Jos teigimu, šiuo metu daugybė susirgimų yra atsekamų, be to, neturėjome dviejų savaičių laikotarpio be susirgimų.

„Kol židiniai, kurie liepsnoja, yra lokalizuoti, tai yra geras požymis. Aišku, geriau, kad jų nebūtų“, – pridėjo specialistė.

Pasak R.Lingienės, nuo šeštadienio įsigaliosiantis kaukių grąžinimas uždarose patalpose turėtų padėti suvaldyti plitimą.

„Kaukė yra tik viena iš priemonių, kuri tikrai įrodyta, kad yra efektyvi. Birželi mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija atnaujino patarimus šalims, ir aiškiai yra įrodyta, kad kaukės apsaugo nuo infekcijos plitimo iš sergančio žmogaus arba nejaučiančio simptomų“, – teigia ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolanda Lingienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolanda Lingienė

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, naudojamas kaukes svarbu dažnai keisti – priklausomai nuo to, ką nurodo gamintojas.

„Gali būti nuo vienos iki dviejų, gali būti iki keturių valandų. Bet ne daugiau, reikia keisti“, – sako R.Lingienė pažymėdama, kad kaukę taip pat reikia keisti, jei ši sušlampa ar sudrėksta.

NVSC Vilniaus departamento vadovės teigimu, svarbu ir toliau laikytis socialinės distancijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai