Universiteto Sveikatos psichologijos katedros darbuotojai, išklausę 96 valandas realiu laiku „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ teiktų konsultacijų, nustatė, kad 82 proc. jų gerai pavyko, 15 proc. – vidutiniškai pavyko, o 3 proc. – nelabai pavyko.
Pirmą kartą atliktas emocinės paramos linijų teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas trečiadienį pristatytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Tyrimo autorių teigimu, nustatyta, kad „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ savanoriai sugeba skatinti ir drąsinti paskambinusiuosius kalbėti, įsijausti į jų savijautą, supranta ir reaguoja į užuominas apie savižudybes, tinkamai įvertinta savižudybės riziką, vaiko saugumą, geba suteikti reikiamą pagalbą patyčių atvejais.
„Įvertinta, kad savanoriai geba tinkamai reaguoti į savižudybių grėsmės ženklus ir sugeba suteikti adekvačią, būtent tuo metu reikalingiausią emocinę paramą savižudybės grėsmės atveju, sėkmingai valdo itin sudėtingus skambučius ir būtent su ypač didelę krizę išgyvenančiais žmonėmis“, – pristatydamas tyrimą sakė Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos valdybos pirmininkas Aidas Vagonis.
Asociacijai priklausančios penkios emocinės paramos tarnybos pernai iš viso atsakė į 272 tūkst. 799 skambučius, kalbėta per 1 mln. minučių. Šį darbą atliko 496 savanorių.
A.Vagonis pabrėžė, kad kol kas pavyksta atsiliepti tik į vieną skambutį iš dvylikos.
„Mūsų pagrindinis tikslas – didinti atsilieptų skambučių skaičių, kai kurios tarnybos jau yra labai smarkiai padidinę tą skaičių, tačiau tai padarė be ženklaus finansavimo didinimo. Jeigu finansavimas nesikeis, tai gali paskui vėl mažėti tas procentas“, – teigė asociacijos vadovas.
Anot jo, pagalbos linijų veiklai ir plėtrai kitiems metams reikia apie 560,3 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto prašoma skirti pusę šios sumos – 281,5 tūkst. eurų.
„Jeigu būtų gautas reikiamas finansavimas, 2016 metais budėjimo valandų skaičius išaugtų iki 67 tūkst. 109“, – tvirtino A.Vagonis.
Šiemet asociacijos narės yra įsipareigojusios budėti ne mažiau kaip 30 tūkst. 609 valandų.
