Anot KT, dėl kiek daugiau nei 30 skundų nagrinėjimo dar nenuspręsta.
Kaip per spaudos konferenciją trečiadienį sakė KT pirmininkė Danutė Jočienė, žmonės labai aktyviai naudojasi individualaus konstitucinio skundo teise.
„Teismui teikiama tikrai daug individualių skundų. (...) Absoliučią daugumą visų skundų pateikia fiziniai asmenys. Net 398 skundai buvo pateikti fizinių asmenų, 26 skundai pateikti juridinių asmenų, dar keli skundai buvo kartu fizinių ir juridinių asmenų“, – kalbėjo teisėja.
Pasak jos, 65 skundus rengti padėjo advokatai.
„Tai rodo kitą tendenciją, kad ypač fiziniai asmenys yra linkę patys rašyti ir pateikti Konstituciniam Teismui individualius skundus. Aišku, šita tendencija yra susijusi su kita, kiek neigiamesne, tendencija – kai žmonės patys rašo skundus, dauguma yra paskelbimi nepriimtinais“, – teigė D.Jočienė.
„Kita vertus, advokatų dalyvavimas rašant skundą negarantuoja, kad jis bus priimtas“, – pridūrė ji.
Paklausus, kodėl žmonės rašo skundus patys, nors galbūt neturi tinkamų kompetencijų, KT pirmininkė teigė, jog „žmonės, matyt, mano, jog geriausiai žino savo teisių pažeidimą“.
Mes kartais pastebime, kad problema yra, bet negalime priimti skundo, nes netinkamai kreiptasi.
Priimamų nagrinėti skundų dalis auga
KT duomenimis, lyginant pirmuosius ir antruosius instituto taikymo metus, priimamų nagrinėti skundų dalis auga.
„Jei pirmais metais mes turėjome apie 3 proc. priimtinumo, tai antrais metais šis rodiklis padvigubėjo ir turime apie 6 proc. priimtinumo“, – nurodė KT pirmininkė.
Teismo teigimu, daugumoje Europos šalių, kuriose įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, vidutiniškai priimama nagrinėti nuo 3 iki 10 proc. visų pateiktų kreipimųsi.
„Mes niekuo neišsiskiriame iš kitų Europos valstybių statistikos“, – dėstė D.Jočienė.
Iš 18 priimtų skundų septyni šiuo metu jau išnagrinėti, du sujungti į vieną bylą. Trijose bylose KT nusprendė, kad ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai.
Pirmasis nutarimas priimtas pernai rugsėjo 11 dieną. Teismas nustatė, kad Konstituciją pažeidžia Architektų rūmų įstatymo nuostatos, jog atestuoti architektai, kurie nesiverčia šia veikla, privalomai turi būti Architektų rūmų nariais ir mokėti narystės mokestį.
Kiti du nutarimai priimti šiemet. Vienas iš jų yra susijęs su išlaidų advokatams atlyginimu administracinio teisės pažeidimo bylose, kitas – su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, kurios užkirsdavo kelią būti statutiniu tarnautoju, padarius bet kurį tyčinį nusikaltimą.
„Šių sprendimų didelė nauda yra tiek asmeniui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tiek ir kitiems žmonėms, kuriems galėtų būti taikomas konkretus teisės aktas“, – sakė teisėja Elvyra Baltutytė.
Eilėje – dar 11 skundų
Pasak jos, labai svarbu, kad žmogus skundą pateiktų tinkamai.
„Mes kartais pastebime, kad problema yra, bet negalime priimti skundo, nes netinkamai kreiptasi“, – kalbėjo KT teisėja.
E. Baltutytės teigimu, šiuo metu savo eilės dar laukia 11 individualių skundų. Dalis jų susiję su reikalavimu kreiptis į advokatą, norint paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„KT spręs, ar nepažeidžiama taip Konstitucija – viena iš jos svarbių nuostatų: teisė į teismą. Dar vienas prašymas yra dėl to, kad administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat formuluoja, kad teisė atnaujinti administracinį procesą galima tik per advokatą“, – kalbėjo E. Baltutytė.
Dar keli skundai yra susiję su galimybe Seimo kontrolieriaus sprendimus skųsti administraciniams teismams, su kandidatų į Seimą plakatų turiniu, susijusiu su jų buvusiu teistumu, su valstybės tarnautojų nušalinimu.
Nesupranta tikrosios KT paskirties
KT teigimu, didelė atmestų skundų dalis rodo, jog žmonės ne visada suvokia šios institucijos paskirties.
„Įstatyme yra numatyti pagrindai, kuriais priimame skundus ir jais vadovaujamės“, – teigė KT teisėjas Gintaras Goda.
Pasak jo, dauguma atmestų skundų yra susiję su tuo, jog prašoma vertinti ne KT kompetencijai priklausančius teisės aktus.
„Pirmiausia, KT kompetencija – tikrinti Seimo, Vyriausybės, prezidento priimtų aktų atitiktį Konstitucijai. Nemažos dalies kreipimųsi nepriimame, nes juose kalbama apie ministro tvarkas, prieštaraujančias Konstitucijai, kitų pareigūnų teisės aktus“, – kalbėjo jis.
G. Goda taip pat teigė, kad dar dalis nepriimamų skundų yra susiję su tuo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.
Taip pat žmonės kelia klausimus, susijusius ne su įstatymų ar kitų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai, o su tuo, kaip šie teisės aktai buvo taikomi.
Individualius skundus KT Lietuvoje galima pateikti nuo 2019 rugsėjo 1 dienos.
Juos galima pateikti tik tuomet, kai manoma, jog paties žmogaus konstitucinės teisės ar laisvės buvo pažeistos, o tai lėmė Seimo, Vyriausybės arba prezidento priimto teisės akto nuostatos.
Be to, asmuo, gindamas savo pažeistas teises, privalo būti kreipęsis į teismą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundęs apeliacine ir, jei taikoma, kasacine tvarka. Taip pat nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo nepraėjo daugiau nei keturi mėnesiai.
