Politikos ekspertų teigimu, D.Grybauskaitės įgyta įtaka keičia visuomenės požiūrį į prezidento vaidmenį. Kita vertus, pastebima, kad valstybės vadovės veiksmams nemažą įtaką daro rūpestis reitingais, o jos pačios ideologinės nuostatos nėra iki galo aiškios.
„Gerokai aktyvesnė vidaus politikoje, gerokai ryžtingesnė, gerokai kategoriškesnė ir didesnės galios prezidentė, palyginti su visais ankstesniais pirmtakais“, – BNS sakė politologas Alvidas Lukošaitis.
„Ryškus bruožas yra, kad ji daug didesnį dėmesį, nei jos pirmtakas, skiria vidaus politikai, o ne užsienio politikai“, – tvirtino ir istorikas, politologas Antanas Kulakauskas.
Didesnių galių sutelkimas prezidentės rankose vertinamas nevienareikšmiai. Anot A.Lukošaičio, svarstant apie demokratijos perspektyvas kyla abejonių, „kiek prezidentės veiksmai, sprendimai politikoje buvo adekvatūs principiniams demokratijos susitarimams“.
Kita vertus, pasak jo, dabartinis prezidentės vaidmuo yra priimtinas visuomenei, o politinė sistema, kurioje gausu ydų, neturi ką pasiūlyti geriau.
„Parlamentinės demokratijos bėdos, susijusios su parlamentu, kitomis parlamentinės demokratijos institucijomis, nurodo, kad prezidentė su savo populiarumu, politine galia yra vos ne lemiamas veiksnys, galintis pagrįsti ir įtikinti visuomenę mūsų demokratijos arba politinės sistemos legitimumu“, – sakė A.Lukošaitis.
„Bijau, kad mūsų sistemoje įsisiautėjus žaidimams tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos, būtų daugiau problemų, nestabilumo, konfliktiškumo, jei nebūtų prezidentės kaip aiškaus orientyro, formuojančios visuomenės nuomones, politikų apsisprendimus“, – teigė A.Lukošaitis.
„Daugeliu atveju mes visiškai kitaip suprantame ir suprasime ateityje Respublikos prezidento vaidmenį vidaus politikoje“, – tvirtino jis.
Politologo nuomone, prezidentės ideologija išlieka iki galo neaiški – galima pastebėti ir liberalizmo, ir „socialinio užtaiso“, tačiau tokia pozicija, jo nuomone, yra sąmoningas apsisprendimas.
Dalia Grybauskaitė penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją. D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.
„Matyt, prezidentė ir jos komanda taip ir įsivaizduoja savo poziciją, kad nereikėtų angažuotis kažkur principingai kategoriškai, siaurai ideologinėse nuostatose. Šiuo aspektu ji sunkiau atpažįstama nei Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Algirdas Brazauskas. Tai yra tam tikra problema“, – teigė A.Lukošaitis.
Savo ruožtu A.Kulakauskas BNS sakė, kad prezidentė ėmėsi tam tikrų žingsnių, kuriais siekiama pažaboti monopolijas ir korupciją. Tačiau, anot jo, tikėtis lūžio šiuo metu nėra didelio pagrindo, nes valstybėje egzistuojančių sisteminių ydų vien Prezidentūra išspręsti negali.
Istorikas išskyrė tris esmines valstybės ir visuomenės problemas, kurių spręsti politinis elitas nėra nusiteikęs, – tai biurokratinė savivalė, pridengiama demokratinėmis procedūromis, neįvykdyta administracinė teritorinė reforma, neleidžianti tinkamai funkcionuoti savivaldai, ir ydingas socialinės ekonominės politikos modelis, dar paremtas blėstančiu pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos pranašumu.
„Neišsprendus šių problemų, negalime tikėtis radikalių pokyčių, kurie garantuotų politinį stabilumą, didesnę ekonominę socialinę darną, pasitikėjimą sistema ir savo šalimi“, – kalbėjo A.Kulakauskas.
„Prezidentūroje nepakanka darbinio, intelektualinio potencialo tokiems procesams inicijuoti. Reikia turėti omenyje, kad politinės klasės dauguma, nepaisant kairės ar dešinės, priešinsis. Nes politinei klasei, jos viršūnėms gerai taip, kaip yra – kuri politinė partija nori apynasrio, pavyzdžiui, kad priimant sprendimus nepakanka susitarti dviem politikams ar partijoms, o reikia derinti su institucionalizuotomis nacionaliniu mastu interesų grupėmis“, – teigė istorikas.
„Ar sumažės monopolijų įtaka ekonominei politikai, ar įvyks lūžis kovojant su korupcija, sunku spręsti. Kokie nors pokyčiai turbūt bus, bet bendriausia prasme didelių rezultatų nesitikiu“, – sakė ekspertas.
A.Kulakauskas tvirtino įžvelgiantis, kad prezidentė didelį dėmesį skiria savo reitingams, bet pabrėžė, kad tai nėra išskirtinis Lietuvos prezidentės bruožas.
„Blogai, kai reitingai kuriami vien viešųjų ryšių pagalba, net nebandant jokių realių darbų. Prezidentė šį tą ir realiame pasaulyje daro, nors galima pastebėti, kad kartais kai ko nedaro, jei mato, kad dėl to gali reitingai sumažėti. Bet tai neišskirtinis Lietuvos prezidentės bruožas, tuo rūpinasi visi, ir Amerikos prezidentas“, – pabrėžė politikos ekspertas.
A.Kulakausko teigimu, D.Grybauskaitės užsienio politika skiriasi nuo pirmtakų, tačiau tai daugiau lėmė geopolitinės permainos, o ne šalies vadovės asmeninis požiūris.
D.Grybauskaitė penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją. D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.
