„Trečiadienį kietųjų dalelių koncentracija ore dar buvo mažesnė, šiandien jos gerokai išaugę, – 15min pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Oro taršos vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. – Antradienį fiksuoti paros ribinės vertės viršijimai Vilniuje, Kaune ir Jonavoje. Šiandien jau ir Klaipėdoje padidėjęs oro užterštumas, ir Šiauliuose, ir kituose didmiesčiuose. Kone visoje Lietuvoje oro kokybė prastėja, bet tai susiję ne su transportu.“
Anot pašnekovės, aplinkosaugininkai išaugusią taršą sieja su šaltomis naktimis.
„Tai daugiausia susiję su šildymo metu išsiskiriančiais teršalais, kietojo kuro kūrenimo metu tiek individualiose namuose, tiek ir energetikos įmonėse“, – pasakojo V.Bimbaitė.
Beje, šiuo metu itin suaktyvėję ir gaisrai pievose. Pavyzdžiui, trečiadienį ugniagesiai 30 kartų skubėjo į degančias pievas, iš viso išdegė 25 hektarai. Antradienį sudeginta 17 hektarų žolės, pirmadienį – 11 hektarų.
„Kiekvienais metais žolės deginimas prisideda prie taršos. Miestas gauna kažkokią dalį – daugiau šita problema aktuali užmiestyje, bet tai labai rimtas ir didelis kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimo šaltinis“, – kalbėjo V.Bimbaitė.
Aplinkosaugininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra itin nepalankios meteorologinės sąlygos išsisklaidyti taršai.
„Sausa, kritulių nėra, vėjo nėra, sklaida nevyksta, todėl teršalai kaupiasi priežemyje“, – pastebi ji.
AAA rekomenduoja dėl oro taršos maksimaliai apriboti fizinę veiklą lauke, dar geriau - į lauką neiti visai; pagal galimybes namų patalpas įšildyti dienos metu.
Visos šalies teritorijoje vyraus nepalankios meteorologinės salygos teršalų sklaidai aplinkos ore. Kietųjų dalelių paros ribiniai viršijimai didžiuosiuose miestuose penktadienį vėl bus užfiksuoti.
15min primena, kad didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10 – būtent šių dalelių padidėjimas šiuo metu ir stebimas.
Šios dalelės dėl smulkumo ne sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų.
Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.
Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantys kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog net trumpalaikis poveikis žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių.
Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.
Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, net laukiamos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu iki 1–2 metų.
