– Pirmadienį Lietuvoje siautė audra, kai kur krito 3 cm krušos gabalėliai, o debesys atrodė išties įspūdingai. Kaip, pasak klimatologų, susiformuoja toks reiškinys?
– Tai reiškinys, kai įkaitęs oras kyla į viršų, susitinka su besileidžiančiu šaltu oru ir taip formuojasi kamuoliniai audros debesys. Šiuo atveju jie susijungė su sluoksniniais debesimis. Visi, matę šį reiškinį, labai vaizdžiai apie tai pasakojo. Beje,1995 m. ties Kybartais krito net 12 cm dydžio krušos gabalėliai.
– Ar panašių audrų numatoma artimiausiu metu?
– Būtent tokia debesų sandūra, pasak mano kolegų, pasitaiko tikrai retai. O audrų bus, juk dar tik liepos vidurys, prieš akis visas rugpjūtis.
– Ar normalu tai, kad du mėnesius Lietuvoje buvo gana karšta ir sausa, o pastarąsias dvi savaites vos ne kiekvieną dieną lyja?
– Prisiminkime, kad sekmadienį prasidėjo Septyni miegantys broliai, tai ir matyti. Beje, juk liepa ir yra lietingiausias mėnuo. Liepą iškrinta daugiausia kritulių, nes dėl įkaitimo formuojasi kamuoliniai debesys. Be to, nors visą šį pusmetį turėjome įvairiausių permainų – temperatūra tai kildavo aukštyn, tai leisdavosi žemyn – buvo prognozuota, kad liepos temperatūra bus artimesnė įprastai lietuviškai.
– Kokia ši – liepos 14 – diena klimatologijos istorijoje?
– Pasak Hidrometeorologijos tarnybos archyvų, 1959 m. liepos 14 d. temperatūra siekė 32,82 °C. O štai 1968 m. šią dieną buvo vos 4,09 °C.
– Koks oras prie jūros? Sakoma, kad jūroje susidarė didelė srovė, kaip tai paaiškinti?
– Dangų aptraukė debesys, tad tikėtina, kad sulauksime lietaus. Jūra šiuo metu kiek aprimusi, tačiau buvo susidaręs traukūnas, kurio metu bangos labai verčiasi ir traukia į jūrą, joms sunku atsilaikyti. Baigiantis savaitei, sulauksime aukštesnio slėgio lauko, ateis anticiklonas, tad turėtų pragiedrėti. Tačiau šiomis dienomis esantys prie jūros turėtų itin klausytis gelbėtojų nurodymų.
Informacija pateikta remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.
