Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, vyrų ir moterų visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos pritaria 19 proc. respondentų. Prieš metus už tai pasisakė 16 proc. apklaustųjų.
Tik vyrų visuotiniam šaukimui gruodį nurodė pritariantys 38 proc. apklausos dalyvių, prieš metus – 34 procentai.
Atitinkamai nepritariančiųjų visuotinio šaukimo modeliui gyventojų skaičius mažėjo nuo 44 iki 37 procentų. Nuomonės šiuo klausimu ir pernai metų pabaigoje, ir užpernai neturėjo 6 proc. respondentų.
Po ilgų diskusijų parlamentinės partijos pernai galop pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos, bet jame nesutarė dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Konservatoriai susitarimą pasirašė konstatavę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.
Pirmadienį paskelbta apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos kariuomene pasitiki 78 proc. apklaustųjų.
68 proc. respondentų pasisakė už esamo 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto finansavimo gynybai išlaikymą arba jo didinimą.
NATO pasiryžimu ginti Lietuvą neabejoja 78 proc. apklausos dalyvių.
82 proc. arba 8 proc. punktais daugiau nei prieš metus respondentų mano, kad Lietuva turėtų suteikti karinę paramą NATO narėms karinio konflikto atveju.
Apklaustųjų teigimu, pačios draugiškiausios Europos šalys Lietuvai – Lenkija, Latvija ir Estija. Palyginus su 2021 metais, Lenkiją kaip draugiškiausią šalį vertinusių respondentų padaugėjo 18 procentinių punktų ir pasiekė 69 procentus.
„Tokias tendencijas galima būtų sieti su aktyvia Lenkijos parama Ukrainai. Svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje – Lenkija, Vokietija ir JAV“, – teigia ministerija.
Tyrimo rezultatai, ministerijos teigimu, rodo, kad gerokai išaugo žmonių, pasiryžusių ginklu ir taikiomis priemonėmis ginti Lietuvą. Taikiomis priemonėmis priešintųsi 61 proc. – prieš ketverius metus taip teigiančių buvo 51 procentas.
Ginklu priešintųsi 53 proc. respondentų, iš jų 8 proc. organizuotų priešinimąsi ginklu, o 45 proc. prie jo prisidėtų.
Pasak ministerijos, nors Lietuvos gyventojų valia priešintis stiprėja, 48 proc. respondentų pripažino, kad neturi pakankamai žinių, kaip reikėtų elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija.
78 proc. respondentų, 13 proc. punktų daugiau nei 2021 metais, pritarė teiginiui, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas.
Daugėjo žmonių, pritariančių, kad Rusija ir Baltarusija vykdo hibridines atakas: taip manančių yra 71 proc., o 2021 metais buvo 2 proc. punktais mažiau.
64 proc. apklausos dalyvių teigė visada arba dažnai atpažįstantys klaidinančią informaciją ar informacines atakas.
Vykstant karui Ukrainoje smarkiai išaugo skaičius žmonių, manančių, kad Lietuva turi teikti karinę paramą Ukrainai. 79 proc. apklaustųjų palaiko karinės paramos Ukrainai teikimą – tai 15 proc. punktų daugiau nei 2021 metais.
Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2022 metų gruodžio 15–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1014 gyventojų. Maksimali apklausos paklaida – 3,1 procento.
