Anot departamento, pernai liepos 1-ąją be statutinių pareigūnų Lietuvoje buvo 30466 valstybės tarnautojai – karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų, šiemet liepos pradžioje jų buvo 30026. Daugiausiai sumažėjo karjeros valstybės tarnautojų Vyriausybės, Seimo reguliavimo srityse, savivaldybėse jų skaičius šiek tiek išaugo – padaugėjo 73 tarnautojais.
Departamentas nurodo, kad dar apie 15,5 tūkst. asmenų įstaigose dirba pagal darbo sutartis – lyginant su pernai liepa, jų skaičius sumažėjo apie 150-čia.
Laisvų pareigybių skaičius įstaigose taip pat išaugo – šiuo metu neužimtos yra 483 pareigybės.
Departamento teigimu, Vyriausybės reguliavimo srities įstaigos pristabdė priėmimą į atsilaisvinusias pareigas o tam įtakos galėjo turėti Vyriausybės kanceliarijos ruošimasis viešojo sektoriaus pertvarkai ir sprendimas skelbti konkursus tik esant būtinybei.
Taip pat pažymima, daugiau nei pusė asmenų savivaldos institucijose dirba pagal darbo sutartį, nors jie dažnai atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir valstybės tarnautojai. Anot departamento, paprastiems darbuotojams, priešingai nei tarnautojams, netaikomi griežti tarnybinės etikos, reputacijos reikalavimai, nėra griežtai reglamentuotos jų atrankos priėmimo procedūros, o savivaldybės naudojasi tokiu įstatymų neapibrėžtumu.
Pasak Valstybės tarnybos departamento, per pastaruosius metus perpus mažiau tarnautojų atleista dėl pareigybės naikinimo, tačiau padaugėjo savo noru ar šalių sutarimu paliekančiųjų valstybės tarnybą, tarp jų – daugiausiai 31–40 metų amžiaus žmonių. Daugiau kaip 70 proc. išėjusiųjų iš tarnybos savo noru buvo iki 40 metų amžiaus. Ši amžiaus grupė taip pat vyrauja ir tarp priimtųjų į valstybės tarnybą asmenų.
Kaip rodo statistika, valstybės tarnyboje sparčiausiai mažėja 18–30 metų amžiaus asmenų, o didžiausia išlieka 51–65 metų amžiaus valstybės tarnautojų grupė – ji sudaro 37 proc. visų tarnautojų.
