Anot Statistikos departamento, šių metų sausio–birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys.
Daugiausia žmonių šiemet emigravo sausio ir vasario mėnesiais – atitinkamai 7 tūkst. 48 ir 6 tūkst. 895 asmenys.
Išankstiniais duomenimis, šiemet daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę, jie sudarė beveik pusę – 45,8 proc. visų emigrantų. Į Norvegiją išvyko 12 proc., į Vokietiją – į 8,5 proc., į Airiją – 7,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Palyginti su pernykščiais duomenimis, šiemet išaugo ir imigracija.
Per pirmus šešis šių metų mėnesius imigravo 11 tūkst. 962 žmonės. Pernai šis rodiklis siekė 9 tūkst. 37.
Kai kurie ekspertai teigia, kad emigracijos mastas auga laikinai, nes metų pradžioje išvykimą deklaravo dalis anksčiau emigravusių žmonių, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Britaniją, iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Emigracija išlieka pagrindine nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastimi.
Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. gyventojų. Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų. Kai kurie ekspertai sako, kad emigraciją gali skatinti didelė pajamų nelygybė. Taip pat gyventojų mažėjimą lemia neigiama natūrali gyventojų kaita, per praėjusius metus 9,6 tūkst. žmonių daugiau mirė, negu gimė.
Dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Eurostatas pirmadienį paskelbė, kad 2016 metais Lietuva santykinai neteko daugiausia gyventojų iš visų Europos Sąjungos šalių – 14,2 asmens tūkstančiui gyventojų.
Visoje Bendrijoje žmonių skaičius pernai padidėjo trimis asmenimis tūkstančiui gyventojų, Latvijoje žmonių sumažėjo 9,6 asmens, Estijoje – 0,2 asmens.
