Jo duomenimis, trečdalis susirgusiųjų buvo vaikai iki ketverių metų amžiaus. Maždaug po penktadalį sergančiųjų sudarė 5-9 ir 10-14 metų vaikai, taip pat vyresni nei 30 metų suaugusieji, apie keturis procentus susirgusiųjų buvo ir 15-19 metų amžiaus grupėje, o 20-29 metų grupėje susirgimų neregistruota.
ULAC teigimu, beveik ketvirtadalis šiemet susirgusiųjų kokliušu buvo gydomi ligoninėje ir dauguma jų neskiepyti – 29 žmonės iš 55.
13 asmenų dėl kokliušo buvo paguldyti į ligoninę, visi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus ir dauguma į ligoninę paguldytų vaikų buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos, o dalies susirgusiųjų skiepijimo būklė buvo nežinoma ar nežinomas dozių skaičius.
„Tik vienas vaikas buvo pilnai paskiepytas nuo kokliušo infekcijos“, – rašoma pranešime.
Daugiausia susirgimų kokliušu šiemet registruota Vilniaus apskrityje – 83,6 proc. Penktadalis atvejų registruota Klaipėdos, dešimtadalis – Šiaulių apskrityse, taip pat susirgimai užfiksuoti ir Kauno, Marijampolės bei Panevėžio apskrityse.
Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, plintanti oro lašeliniu keliu. Infekcija pasižymi dideliu užkrečiamumu – vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 12 iki 15 imlių žmonių.
Periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo trunka 9-10 dienų, infekcijai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys.
Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni.
Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, kuriems ši infekcija yra pavojingiausia, nes jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas.
