„Kai tokia situacija, kas belieka?“ – klausia konservatorė Laima Andrikienė, per EP rinkimus partijai paaukojusi daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tačiau tokia tendencija, ypač netylant galimos politinės korupcijos skandalams, kelia klausimą, ar kandidatai visuomet perveda tik asmenines lėšas.
Kaip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas, praėjusių Seimo, Savivaldybių tarybų ir EP rinkimų kampanijų dalyviai ir eiliniai partijų nariai tikino, jog rinkimams pervedinėjo savus pinigus.
„Finansinės ataskaitos skelbiamos viešai. Jose atsispindi, kas kiek pervedė pinigų. Kai kas netiki, kad žmonės partijoms aukojo po keliasdešimt tūkstančių litų iš savų pinigų.
Po kurio laiko buvo nustatyti apribojimai, kad aukos partijoms siektų ne daugiau nei 10 proc. aukotojo deklaruotų praėjusių metų pajamų. Įrodyti, kad asmenys aukojo partijoms ne iš savų kišenių, nei VRK, nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturėjo svertų.
Be to, pakankamai sudėtinga patikrinti ir tai, ar pinigai į partijų sąskaitas įnešti grynaisiais, ar pervesti iš sąskaitos į sąskaitą“, – teigė VRK vadovas Z.Vaigauskas.
Pasak jo, po įstatymų pakeitimų, dėl kurių įmonės nebegali aukoti partijoms, o eiliniai partijų nariai arba jų rėmėjai irgi privalo paisyti tam tikrų apribojimų, finansuoti partijas „juodais“ pinigais pasidarė pakankamai sudėtinga.
Kiekvienais metais iš valstybės biudžeto partijoms, kurios per rinkimus surenka bent 3 proc. rinkėjų balsų, padalijama beveik 6 mln. eurų, proporcingai pagal surinktų balsų kiekį. Daugiausia dotacijų dažniausiai gauna socialdemokratai ir konservatoriai.
Aukojo ir kandidatė, ir jos tėvai
Peržiūrint konservatorių partijos rinkimų finansines ataskaitas, į akis krinta Laimos Andrikienės pavardė. Ji partijai dosniai aukojo per rinkimus į EP ir 2009 m., ir 2014 m. – po daugiau nei 10 tūkst. eurų. Aukojo partijai ne tik pati L.Andrikienė, bet ir jos jau garbaus amžiaus sulaukę tėvai Marcelinas ir Ona Galdikai – per abu beveik 3 tūkst. eurų.
„Nemažai partijai paaukojau pirmiausia dėl to, kad pati kandidatavau į EP. Partija galėjo savo kandidatų rinkimų kampanijai skirti, atrodo, tik po 7 tūkst. litų (2027 eurus) ir tie patys pinigai buvo panaudoti didžiuliams plakatams. Kai tokia situacija, kas belieka? Tenka pačiam remti savo rinkimų kampaniją“, – neslėpė L.Andrikienė.
Vienintelis legalus būdas, pasak jos, kandidatams per rinkimus remti savo kampanijas – patiems pervesti pinigus į partijų sąskaitas, o po to, pateikus išlaidų ataskaitas, atsiskaityti už paslaugas.
L.Andrikienė priminė, kad jos tėvai – seni konservatorių nariai, išlikę partijoje net tuo metu, kai ji iš jos gretų buvo pašalinta.
„Gaunant EP nemenką atlyginimą, yra sąžiningiau rinkimų kampanijai skirti daugiau pinigų, nei skiria tie kandidatai, kurie dirba Lietuvoje“, – teigė L.Andrikienė, jau trečią kadenciją dirbanti EP.
Paklausta, kodėl teko konservatorių EP rinkimų kampaniją paremti ir jos tėvams, europarlamentarė neigė jais pasinaudojusi savo labui.
L.Andrikienė priminė, kad jos tėvai – seni konservatorių nariai, išlikę partijoje net tuo metu, kai ji iš jos gretų buvo pašalinta: „Jie yra aktyvūs, nepaisant jų amžiaus, todėl irgi norėjo prisidėti prie rinkimų kampanijos. Juk pasikalbame namuose apie viską, nes gyvename kartu.“
Tarp solidžiai partijai per EP rinkimus 2014 metais aukojusių yra ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė. Ji į partijos sąskaitą pervedė 10 tūkst. litų (2896 eurus). Buvusi europarlamentarė, dar kartą norėjusi išvykti į Briuselį, Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė rinkimams skyrė 44 tūkst. 840 litų (12 tūkst. 986 eurus), Ramūnas Bložė atseikėjo 25 tūkst. litų (7240 eurų).
Seimo narys Emanuelis Zingeris, jau ne kartą nesėkmingai dalyvavęs EP rinkimuose, į partijos iždą buvo pervedęs 7908 litus (2290 eurų).
Rinkimuose gali dalyvauti tik turtingi?
„Taip išeina, kad šiais laikais rinkimuose gali dalyvauti tie, kam leidžia kišenė. Aš taip pat per EP rinkimus pats finansavau savo rinkimų kampaniją“, – neneigė Seimo vicepirmininkas, buvęs premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jis pripažino, jog partija galėjo paremti tik iš dalies – leidžiant rinkimams skirtą laikraštį, plakatus, užsakant reklamai skirtą laiką televizijose.
Vertindamas kitų kandidatų išlaidas per rinkimus, kai jie skirdavo po keliasdešimt tūkstančių litų ar daugiau, G.Kirkilas teigė manąs, jog būdavo išlaidaujama prie daug. Jo manymu, 2 tūkst. eurų, kandidatuojant vienmandatėje apygardoje, – per akis. Jei, žinoma, paremia ir partija.
Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela per EP rinkimus 2014 m. į partijos sąskaitą buvo pervedęs 15 tūkst. litų (4344 eurus). Jis teigė, jog dėl šių jo išlaidų šeima nebuvo itin patenkinta, tačiau jis kitaip pasielgti negalėjęs: „Skolintis nereikėjo, teko paaukoti du Seimo nario atlyginimus, nors rinkimų rezultatai man ir nebuvo tokie palankūs, kokių tikėjausi aš ir mano artimieji.“
Nepaisant to, kad, ko gero, ir ateityje, norint dalyvauti EP ar kituose rinkimuose, kandidatams teks patiems aukoti savo kampanijoms, J.Požela įsitikinęs, kad dabartinė rinkimų finansavimo tvarka, kai juridiniai asmenys nebegali paremti partijų, yra teisinga ir jos keisti nereikėtų.
„Valstiečiams“ aukojo tik jų lyderis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskaitą per EP rinkimus 2014 m. dosnia 40 tūkst. litų (11584 eurų) suma papildė tik jos lyderis verslininkas Ramūnas Karbauskis.
Jis įsitikinęs, kad įstatymo pataisa, draudžianti įmonėms remti partijų veiklą, yra vienas teisingiausių sprendimų: „Tas korupcines istorijas, kurios išaiškėjo pastaruoju metu, lėmė būtent tai, kad įmonėms uždrausta remti partijas. Koncernas „MG Baltic“ pabandė apeiti įstatymą ir įkliuvo.“
R.Karbauskis primena, kad jų partija per praėjusius EP rinkimus neturėjo nė vienos reklamos televizijoje. „Turėjome skolų dar nuo 2008 m. Seimo rinkimų. Stengėmės jas atiduoti ir niekam niekuo neįsipareigoti“, – teigė R.Karbauskis.
Buvo kilęs triukšmas dėl jaunos „darbietės“
Dosniausiai – 44 tūkst. litų (12 743 eurais) – Darbo partiją per 2014 m. EP rinkimus parėmęs ir išvažiavęs dirbti į Briuselį jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas tvirtino pervedęs į partijos sąskaitą savus pinigus: „Ir dėl to esu visiškai ramus. Manau, kad taip pat elgėsi ir kiti partijos nariai, nes juk tiesiog nėra kitos išeities.“
Vykstant 2014 m. EP rinkimų kampanijai, buvo kilęs triukšmas dėl jaunos „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, tuo metu dirbusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriate ir paaukojusios partijai 40 tūkst. litų (11584 eurus).
Tuo metu buvo suabejota, ar ji, uždirbdama Seime apie 5 tūkst. litų (1448 eurus) neatskaičius mokesčių, galėjo pati taip solidžiai paremti partiją? Tačiau VRK ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prievaizdai jaunai „darbietei“ priekaištų neturėjo.
„Per rinkimus partijai aukoja pirmiausia tie, kas dalyvauja rinkimuose. Ar jie skolinasi, ar savo santaupas aukoja, čia jau – jų apsisprendimo reikalas. EP rinkimai nuo Seimo rinkimų skiriasi tuo, kad per Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose kandidatuojantys asmenys pinigus patys perveda į savo rinkimines sąskaitas. Per EP rinkimus vienmandačių apygardų nebūna. Kandidatai surašomi tik į partijos sąrašą, todėl jie ir perveda pinigus į partijų sąskaitas“, – aiškina rinkimų finansavimo ypatumus Darbo partijos Seimo rinkimų štabo vadovas, parlamentaras Vytautas Gapšys.
