Nuo praėjusio pirmadienio 421 atvykusysis buvo nepilnametis, iš jų 114 – iki šešerių metų.
Daugiau nei trečdalis, t.y. 19,5 tūkst. visų atvykusių ukrainiečių registruota Vilniuje, registracijos centre ir Migracijos departamento Vilniaus skyriuje.
9,1 tūkst. pabėgėlių registruota Kaune, beveik 7,6 tūkst. – Klaipėdoje, 5,5 tūkst. – Alytuje, per 3,9 tūkst. – Šiauliuose, 1,9 tūkst. – Marijampolėje, beveik 1,5 tūkst. – Panevėžyje. Daugiau nei tūkstantis migrantų registruoti Tauragėje, beveik 900 Telšiuose, daugiau nei 800 – Utenoje.
5,6 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, beveik 15,6 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų, per 2,4 tūkst. žmonių – vyresni nei 65-erių.
Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Didžioji dalis jų – moterys ir vaikai.
Departamento duomenys taip pat rodo, kad toliau mažėjant bendram pabėgėlių srautui, jau beveik tris savaites dominuoja 17–27 metų asmenų grupė, apie ketvirtadalį jos sudaro vyrai.
33-38 metų amžiaus grupėje vyrų dalis taip pat nuosekliai auga ir pastaruoju metu sudaro apie trečdalį. Ukrainoje paskelbus mobilizaciją, karinei tarnybai tinkami 18–60 metų amžiaus vyrai privalo likti šalyje.
Pagal pačių atvykstančiųjų nurodytas profesijas, didžiausią Ukrainos pabėgėlių dalį sudarė prekybos ir sveikatos sričių specialistai, jų atitinkamai registruota 2251 ir 2075, taip pat vadybininkai (2049), ekonomistai (1922), kulinarijos (1888), apskaitos (1661) specialistai, inžinieriai (1563), statybininkai (1434), mokytojai (1280), mokslo darbuotojai (1160).
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios iš šalies išvyko daugiau nei 6 mln. žmonių, dar daugiau nei 8 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus, bet liko Ukrainoje.
