17,9 tūkst. atvykusiųjų yra nepilnamečiai, iš jų beveik 4,8 tūkst. – dar nesulaukę šešerių. Taip pat Lietuvoje oficialiai registravosi beveik 1,9 tūkst. 65-erių ir vyresnių pabėgėlių iš Ukrainos.
Savaitgalį migrantus nuo šiol registruoja trys iš septynių specialiai įsteigtų ir veikiančių registracijos centrų: Alytaus, Kauno ir Vilniaus. Centrai taip pat veikia Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Marijampolėje, tačiau pastarajame užsieniečiai neberegistruojami jau dvi savaites.
Daugiausiai pabėgėlių šeštadienį ir sekmadienį fiksuota Vilniaus registracijos centre – 338, arba maždaug šimtu daugiau, nei praėjusį savaitgalį, Kaune 54 migrantai registruoti tik šeštadienį, sekmadienį jų nebuvo. Alytuje per dvi dienas jų sulaukta 113.
Iš viso savaitgalį fiksuoti 98 į Lietuvą atvykę nepilnamečiai iš Ukrainos, 27 jų – vaikai iki septynerių.
Lietuvos sostinė išlieka populiariausia tarp ukrainiečių migrantų – Vilniuje registravosi maždaug trečdalis visų atvykusiųjų.
Didžiausia dalis – darbingo amžiaus
Vilniaus centras, vertinant septynių dienų vidurkį, šiuo metu vidutiniškai sulaukia po 177 migrantus per parą ir dvigubai lenkia antroje vietoje esantį Kauną, registruojantį 84 asmenis. Klaipėdoje vidutiniškai registruojasi po 63 ukrainiečius.
Didžiausią dalį atvykusių sudaro 18-64 metų asmenys – tokių iš viso yra per 23,1 tūkstančio.
Tarp nepilnamečių migrantų pasiskirstymas pagal lytis yra maždaug vienodas, tačiau nuo 18 metų absoliučią daugumą sudaro moterys – per visą laiką Lietuvoje registruotų 18-60 metų amžiaus vyrų dalis nesiekia penktadalio, o kai kuriose konkrečiose amžiaus grupėse (pvz. 20, 31, 34 metų) vyrų yra tik maždaug kas dešimtas. Tai iš esmės atspindi Ukrainos draudimą išvykti iš šalies karinei tarnybai tinkamiems vyrams.
Tuo metu vyrai nuo 60-ies vidutiniškai jau sudaro maždaug ketvirtadalį-penktadalį šio amžiaus migrantų iš Ukrainos.
Nuo kovo 21-osios mažėjant bendram migrantų srautui, kiek paūgėjo ir pilnamečių vyrų dalis, ypač 33-37 metų grupėje – praėjusią savaitę šio amžiaus vyrų vidurkis buvo pasiekęs apie 30 procentų ir šuo metu vėl kiek sumažėjo.
Absoliutus migrantų iš Ukrainos pikas buvo pasiektas kovo 17-ąją, kuomet oficialiai atvyko 2234 asmenys, bendras atvykstančiųjų vidurkis mažėja nuo kovo 21-osios, kai siekė 1,894 ir praėjusią savaitę daugmaž stabilizavosi ties puse tūkstančio atvykstančiųjų per parą (pirmadienio duomenimis – 480).
Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Didžioji dalis jų – moterys ir vaikai.
Atvyksta prekybininkai, vadybininkai
Pagal atvykstančiųjų nurodytas profesijas, didžiausią dalį sudaro prekybos sektoriaus darbuotojai (1755 arba 8,4 proc. atvykusiųjų), taip pat vadybininkai ir sveikatos srities darbuotojai – atitinkamai 1695 ir 1683 arba daugiau nei po 8 proc. nuo visų atvykusiųjų. 1595 asmenys (7,6 proc.) nurodė dirbę ekonomikos sektoriuje, 1463 (7 proc.) – kulinarijos, 1370 (6,5 proc.) – apskaitos srityje. 1233 (5,9 proc.) asmenys deklaravo, kad yra inžinieriai, 1138 (5,4 proc.) – statybininkai, 1072 (5,1 proc.) – mokytojai.
Kai kurių profesijų, pavyzdžiui, sportininkų, IT specialistų, architektų vadovų, viešojo sektoriaus darbuotojų ir kai kurių kitų, atstovų skaičius per visą laikotarpį nuo vasario pabaigos kito labiau nei kitų atvykstančiųjų.
Nurodžiusiųjų šias profesijas daugiausiai sulaukta kovo 21-25 dienomis, tai iš esmės sutampa su bendru migrantų piku.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš daugiau nei mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies dėl karo išvyko 4,4 mln. gyventojų, iš viso per 11 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus.
90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.
