Šių gyvūnų populiacija Lietuvoje labai išaugusi. Jų kasmet gausėja dėl palankių klimato sąlygų, papildomo šėrimo. Be to, patelės prisitaikė vesti per metus po dvi vadas, ir tai kompensuoja populiacijos praradimus. Šernai pridaro žalos gamtai, daug nuostolių dėl jų patiria ūkininkai. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, vienas veiksmingiausių būdų reguliuoti šių gyvūnų populiaciją– medžioklė. Dabar jau prasidėjo (nuo gegužės 1 d.) naujas šernų medžioklės sezonas. Kadangi jų populiacija labai gausi, nėra ribojama, kiek šernų galima sumedžioti, teigiama pranešime spaudai.
Medžiotojai gerokai praretino ir kitos gausios rūšies – bebrų – gretas. Per praėjusį sezoną jų skaičius sumažėjo 16,2 tūkst. Tai 2,6 tūkst. daugiau nei ankstesnį sezoną. Tačiau, Laimučio Budrio žodžiais, šios populiacijos gausą dar reikia reguliuoti, nes bebrai pridaro daug žalos ir dirbamos žemės plotams, ir melioracijos sistemoms, ir miškams.
Rūpesčių dar tebekelia mangutų, lapių, kiaunių, nuo kurių labai kenčia paukščiai ir smulkioji miško fauna, gausa. Mangutų praėjusį sezoną, palyginti su ankstesniu, sumedžiota 3,2 tūkst. daugiau. Jų populiacija sumažinta 10,3 tūkst. Lapių ir kiaunių (miškinių ir akmeninių) sumedžiota kiek mažiau nei ankstesnį sezoną. Medžiotojai lapių gretas praretino 20,8 tūkst., o kiaunių – 853.
Elninių gyvūnų per praėjusį sezoną sumedžiota daugiau: stirnų – 20,69 tūkst. (1,9 tūkst. daugiau), tauriųjų elnių – 1,4 tūkst. (222 daugiau), 147 briedžiai (35 daugiau).
Tradiciškai sumedžiota nedaug paukščių. Mažiau nei ankstesnį sezoną. Daugiausia – didžiųjų ančių (11,5 tūkst.). Kitų – po kelis šimtus. Slankų – 313, kurapkų – 214, želmeninių žąsų – 198, o baltakakčių žąsų – 73.
