Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako, kad užstato sistemoje surinkta ir paruošta perdirbimui žaliava yra labai švari ir aukštos kokybės, todėl perdirbėjai noriai bendradarbiauja ir siūlo konkurencingą kainą.
„Pirkėjų sunkiai ieškoti netenka – skelbiame konkursus ir perdirbėjai varžosi, kuris pasiūlys geriausias supirkimo sąlygas. Už parduotas žaliavas gaunamos lėšos padengia daugiau kaip 20 proc. visų užstato sistemos veiklos sąnaudų“, – sako USAD vadovas.
Perdirbtas aliuminis – naujoms skardinėms, automobiliams ir elektronikai
Panaudotos aliuminio skardinės iš Lietuvos keliauja į Vokietiją – vieną iš „Novelis“ fabrikų. Ši bendrovė, 2007-aisiais įkurta Indijoje, šiuo metu turi 24 fabrikus 10-yje pasaulio šalių.
Praėjusiais metais „Novelis“ visame pasaulyje perdirbo net 60 milijardų tonų panaudotų aliuminio skardinių. Kompanijos atstovai sako, kad net ir perdirbant tokius kiekius jų šūkis yra: „Kiekviena skardinė svarbi!“. Juk neperdirbta skardinė ilgus metus irtų sąvartyne. Bendrovė padidino perdirbamo aliuminio kiekį nuo 30 procentų 2011-aisiais iki 55 procentų 2017-aisiais – tai ryškiai rodo, jog tokios paslaugos poreikis auga.
Kaip vyksta perdirbimo procesas? Jis susideda iš 4 etapų. Pirmiausia skardinė yra sukapojama mažais gabalėliais ir „nurengiama“ – kitaip tariant, kaitinat susmulkintas aliuminio skardines aukštoje temperatūroje atskiriami dažai ir lieka švarus aliuminio paviršius.
Bendrovė padidino perdirbamo aliuminio kiekį nuo 30 procentų 2011-aisiais iki 55 procentų 2017-aisiais – tai ryškiai rodo, jog tokios paslaugos poreikis auga.
Vėliau visi miniatiūriniai aliuminio gabalėliai yra išlydomi 100 tonų talpos krosnyje – taip patikrinama ir lydinio kokybė. Trečias žingsnis – aliuminis liejamas į specialias formas ir suformuojami dideli beveik 2 metrų storio aliuminio luitai. Net sunku įsivaizduoti jų dydį – vienas toks ruošinys sveria 25 tonas, iš jo galima pagaminti per pusantro milijono skardinių!
Šioje stadijoje ruošiniai vis dar yra gana stori, todėl ketvirtas žingsnis – jie dar kartą kaitinami ir presuojami iki itin plono lakšto, iš kurio jau galima formuoti aliuminio skardinę. Tiesa „Novelis“ parduoda ne užbaigtas skardines, o plono aliuminio lakštų ritinius skardinių pakuočių gamintojams. Skardinių pakuočių gamintojai toliau kerta reikiamo dydžio formą, spausdina dizainą ir suformuoja naują skardinę, kurią vėliau gėrimų gamintojai užpildo gėrimais. Skardinių gamintojų pajėgumai yra labai dideli – įrengimai gali pagaminti iki 2000 skardinių per minutę. „Novelis“ yra stambiausia aliuminio lakštų ritinių gamintoja pasaulyje.
„Novelis“ atstovai sako, kad perdirbto aliuminio skardines saugu ir higieniška vėl naudoti gėrimų laikymui, nes perdirbimo procese jos yra veikiamos labai aukštos temperatūros ir visos bakterijos žūsta. Pabrėžtina, kad perdirbimo ciklo sistema yra uždara, nemaišo medžiagų iš vienos sistemos į kitą, nes tai yra atskiri produktai su skirtingais techniniais reikalavimais bei specifikacijomis.
Taip pat „Novelis“ perlydo ir grąžina į gamybos ciklą automobilių pramonėje susidariusias aliuminio atliekas, taip pat ir nudėvėtų automobilių aliuminines dalis. Praėjusiais metais net 180 automobilių modelių gamintojai naudojo tokią perdirbtą aliuminio žaliavą ir tai padėjo sutaupyti 95 procentus resursų (lyginant su naujo aliuminio įsigijimo kaštais). Perdirbtą aliuminį naudoja tokie automobilių gamintojai kaip „Audi“, „Jaguar“, „Mercedes-Benz“, „BMW“, „Land Rover“, „Ford“, „Chrysler“, „Honda“. Įdomu tai, jog gamintojai taip pat atranda naujas perdirbto aliuminio savybes: praėjusiais metais iš perdirbto aliuminio pagamintas automobilis „Ford F-150“ buvo daugiau nei 300 kilogramų lengvesnis.
Bando iš naujo „išrasti“ gėrimo skardinę
Su bendrove „Novelis“ bendradarbiauja, ir naujų skardinių gamybai perdirbtą aliuminį perka tokie prekių ženklai kaip „Coca-cola“, „Ball Corporation“, „Can-Pack“.
Perdirbant aliuminį sutaupoma net 95 procentai energijos, taip pat 95 procentai šiltnamio efektą skatinančių dujų nėra išmetama į atmosferą. Dėl šios priežasties aliuminio perdirbimu džiaugiasi ne tik aplinkosaugininkai, bet ir verslininkai, pramoninių objektų savininkai. „Novelis“ atstovų teigimu, aliuminio perdirbimo galimybės yra begalinės – jį tereikia išlydyti ir galima gaminti naujus produktus. Turbūt dar niekas nesugebėjo suskaičiuoti, kiek kartų galima perlydyti šią medžiagą – jos savybės nė kiek nekinta ir neprastėja.
Perdirbant aliuminį sutaupoma net 95 procentai energijos, taip pat 95 procentai šiltnamio efektą skatinančių dujų nėra išmetama į atmosferą.
„Novelis“ atstovai sako, jog aliuminio perdirbimas yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys – resursai grįžta į gamybą ir, pasistengę surinkti visas aliuminio skardines, galime beveik nebenaudoti naujų aliuminio žaliavų. Tai reiškia, jog galbūt iš šiandien jūsų į užstato sistemą grąžintos skardinės atsigers 2118-ųjų gyventojas.
Ši bendrovė ne tik perdirba skardines į naujoms skardinėms gaminti skirtus aliuminio lakštų ritinius, bet ir, bendradarbiaudama kartu su skardinių gamintojais, ieško įvairių inovatyvių sprendimų. Vartotojams išreiškus norą turėti uždaromą aliuminio pakuotę, „Novelis“ kartu su pakuočių gamintojais kaip tik kuria ir išbando tokią aliuminio pakuotę – ji turi užsukamą dangtelį, kuris leidžia gėrimą nešiotis ilgiau, net ir atidarius.
Aliuminio žaliavos poreikis auga kasmet – šis metalas naudojamas kompiuteriuose, televizoriuose, mobiliuosiuose telefonuose. Iš „Novelis“ žaliavą perka „Samsung“, „LG“. Aliuminiu dengiama daugumos skystųjų kristalų (LCD) ir šviesos diodų (LED) televizorių galinė pusė. Iš aliuminio bendrovė gamina įvairias metalines skales prietaisams, taip pat savo produkciją tiekia bendrovei „VELUX“, jų langų gamybai.
Trys penktadaliai, arba 60 proc., „Novelis“ perdirbto aliuminio vėl pavirsta naujomis gėrimų pakuotėmis, beveik penktadalis aliuminio lakštų virsta naujomis automobilio dalimis, kiek daugiau nei penktadalis perdirbto aliuminio panaudojama kitose pramonėse – jis naudojamas buitinės technikos ir mobiliųjų prietaisų dalių gamyboje, taip pat dangoraižių fasadams, langų dalims, stogams dengti, įvairiems pakavimo sprendimams.
Plastikas – ir automobiliams, ir drabužiams
Lietuvoje panaudoti PET plastiko buteliukai keliauja perdirbėjams „Greentech“, kurie turi savo fabrikus Makedonijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Ukrainoje bei artimiausiu metu planuoja atidaryti vieną perdirbimo fabriką ir Lietuvoje.
Pirmiausiai plastikas išrūšiuojamas spalvomis ir keliauja per skirtingas perdirbimo linijas. Išrūšiuotos spalvomis PET pakuotės smulkiai supjaustomos ir gerai išplaunamos. Dalis jų sulydoma į stiprias ilgas juostas, kurios leidžia surišti sunkias statybines medžiagas, tokias kaip vamzdžiai ar lentos.
Dalis plastiko smulkiai sukapojama – jis skirtas būsimiems drabužiams. Vienoje gamybos stadijoje jis atrodo tarsi minkštučiai pūkai – šis pluoštas presuojamas ir iškeliauja į gamyklas, kur virsta poliesterio audiniu – mes tikrai turime bent vieną drabužį iš šio dirbtinio pluošto. Perdirbtas plastikas dažniausiai naudojamas įvairių darbo drabužių gamybai, pavyzdžiui, kelininkų aprangai.
Trečia plastiko dalis virsta granulėmis, kurios naudojamos automobilių ir statybų pramonėje. „Greentech“ fabrike išgaunamos permatomos, žalios, mėlynos arba rudos granulės – plastiko spalvos pakeisti nebegalima, jis tik perlydomas iš vieno produkto į kitą. Tamsus (rudas) plastikas dažniausiai naudojamas automobilių vidaus dalims. Žalias plastikas – sporto aikštynų dangai.
„Greentech“ atstovai pabrėžia, jog perdirbant plastiką mažinamas anglies dvideginio (CO2) išmetimas į aplinką (gaminant naują plastiko gaminį iš naftos CO2 būtų išmetama gerokai daugiau). Tokiu būdu plastiko perdirbimas neprisideda prie Žemę kamuojančios grėsmės – klimato atšilimo.
Net jei netikite klimato atšilimu, kito naudingo poveikio negalima nuneigti – plastiko perdirbimo fabrikai dažniausiai statomi kaimo vietovėse, atokiau nuo didžiųjų miestų. Šiose vietovėse jie suteikia darbą daugybei žmonių, užtikrina jų socialines garantijas ir investuoja į to regiono plėtrą. Taip pat neteršiama aplinka, nes gėrimų tara yra pagrindinė šiukšlė, randama gamtoje ir vandens telkiniuose.
Rumunijoje pagrindinė bendrovės „Greentech“ būstinė yra Buzau mieste, turinčiame kiek daugiau nei 115 tūkstančių gyventojų.
