M.Narmontas teigė, kad naujasis Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas tam, kad sumažintų biurokratijos žingsnių skaičių ir supaprastintų gyventojams aktualių teritorijų planavimo procedūrų tvarką.
Ankstesnė Teritorijų planavimo įstatymo redakcija numatė, kad žmogus turi rengti detalųjį planą arba jo keitimus, jei jis netinka, visais atvejais – ir tada, kai nori performuoti sklypą, ir tada, kai nori jame statyti. „Dabar, jei detalusis planas jau yra parengtas, norėdamas praplėsti, padalinti ar atlikti kitokius veiksmus su savo žemės valda, gyventojas neprivalo rengti detaliojo plano korekcijų – užtenka parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai akivaizdžiai sutaupo ir laiko, ir pinigų“, – naujojo įstatymo pliusus vardijo M.Narmontas. Šie įstatymo pakeitimai palengvino dalią žmonėms, kurie perka sklypą, bet statyti jame nieko neketina – detaliojo plano korekcija jiems būdavo būtina, o dabar jos nereikia.
„Anksčiau norint formuoti sklypus detalieji planai turėjo būti rengiami ir kaimiškose vietovėse. Jų nereikėdavo rengti tik ūkininkams. Dabar – įsigaliojus naujam Teritorijų planavimo įstatymui, detaliųjų planų rengti nereikia visai, visus su žemės performavimu susijusius reikalus galima sutvarkyti parengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, – teigė M.Narmontas.
Šie įstatymo pakeitimai palengvino dalią žmonėms, kurie perka sklypą, bet statyti jame nieko neketina – detaliojo plano korekcija jiems būdavo būtina, o dabar jos nereikia.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius įvardijo ir dar vieną reikšmingą pakeitimą – dabar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teisę rengti ir teritorijų planavimo dokumentus rengiantys architektai. Anksčiau tokią teisė turėjo tik žemėtvarkos specialistai.
M.Narmontas neabejojo, kad įteisinus architektų dalyvavimą žemėtvarkos dokumentų rengimo rinkoje, atsirado konkurencija, kuri naudinga tiek finansiniu, tiek kokybės požiūriu.
„Taigi žemės sklypų formavimo procedūros supaprastinimas yra akivaizdus. Visų pirma, dabar žemės sklypo performavimas kainuoja pigiau, antra – užima mažiau laiko, trečia – tapo paprastesnis“, – pridūrė M.Narmontas.
Statyba ir performavimas – ne tas pats
Nors sklypų formavimo procedūra tapo paprastesnė, tiek gyventojai, tiek institucijos dėl žemės sklypų pertvarkymo projektų vis dar kreipiasi į ministeriją. M.Narmontas teigė, kad dažniausiai nesklandumai susiję su tuo, kad neskiriami du dalykai – sklypo performavimas ir statyba jame.
Jei žmogus ketina tik performuoti žemės valdą – detaliojo plano korektūros nereikia, jei nori ir performuoti, ir statyti – tada reikia.
„Dažniausiai kyla klausimas, ar galima sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu keisti detaliojo plano sprendinius. Kaip minėjau, galima, bet reikia įsidėmėti tai, kad minėtas projektas nepakeičia reglamento, kuris yra numatytas detaliuoju planu. Yra du scenarijai, vienas – kai žmogus nori susitvarkyti žemėvaldą, antras – kai nori statyti. Jei žmogus ketina tik performuoti žemės valdą – detaliojo plano korektūros nereikia, jei nori ir performuoti, ir statyti – tada reikia“, – aiškino M.Narmontas.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pridūrė, kad net prireikus detaliojo plano korekcijos nereikėtų baimintis – supaprastinta ir ši procedūra. „Pagal naujojo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatus detaliojo plano korektūra užimta beveik tiek pat laiko kaip ir sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o finansiniu požiūriu – kainuoja pigiau nei detaliojo plano rengimas iš naujo“, – kalbėjo M.Narmontas.
Aplinkos ministerija primena, kad teritorijų planavimo įstatymo tikslas užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas gali pakenkti žmonių gyvenimo kokybei, aplinkos darnai, vertingo kraštovaizdžio saugojimui, biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms.
Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija
