Dalyvaujant Lietuvos totorių vyriausiajam dvasininkui muftijui Romui Jakubauskui ir bendruomenės atstovams archeologinių tyrimų metu aptikti palaikų fragmentai perlaidoti buvusių kapinių teritorijoje A.Goštauto g. kvartalo vidiniame kieme. Čia vėliau ketinama sukurti skverą, kuriame būtų įamžintas ir totorių atminimas.
„Pradedame gražinti istorinę skolą Lietuvos totorių bendruomenei. Tardamiesi su bendruomene, norime ne tik įamžinti buvusias kapines ir mečetę, bet ir paskirti dalį pastatų erdvių totorių veiklai – galbūt kvartale galėtų veikti nedidelis totorių muziejus, bendruomenės susitikimo erdvė“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai bus tęsiami iki liepos. VšĮ ,,Akiračiai" archeologų išvados apibrėš teritorijas, kuriose reikalinga atlikti detalesnius tyrimus. Radiniai, nustačius jų kultūrinę vertę ir pasitarus su totorių bendruomene, esant poreikiui bus įprasminti.
„Mūsų bendruomenei tai istorinis momentas – galų gale yra atstatomas istorinis teisingumas. Pirmieji radiniai liudija, kad palaikų fragmentų, kitų istorinių radinių gali būti daugiau, todėl lauksime detalių archeologinių tyrimų rezultatų“, – sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas.
Manoma, kad apie XIV a. Lukiškėse pradėjo kurtis pirmieji Lietuvos totoriai. Būtent dėl to ši vieta dar vadinta Totorių Lukiškėmis.
Vietovės pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą.
Totoriai saugojo Vilniaus prieigas, vertėsi daržininkyste, pasistatė čia mečetę, įrengė kapines.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2 500 senųjų Lietuvos totorių, kurie pripažįsta savo tautinį identitetą ir jį puoselėja, palaiko tradicijas, renkasi į bendruomenių susibūrimus.
Projekto pabaiga – 2028 m.
Iš viso ministerijų miestelio projektas yra padalintas į 6 vystymo etapus, I-ąjį etapą ketinama baigti 2025 metais. Vystant ministerijų miestelį etapais, siekiama užsitikrinti projekto finansavimą. Įgyvendinus pirmojo pastato kapitalinį remontą, į jį būtų perkeliamos trys ministerijos – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos. Atlaisvinus ministerijų patalpas miesto centre ir jas pardavus, tikimasi gauti per 40 mln. eurų pajamų. Iš šių lėšų būtų finansuojamas pirmasis projekto etapas ir užsitikrinamas finansavimas kitam etapui.
Lygiagrečiai pirmajam etapui šiuo metu yra rengiamos sąlygos kvartalo urbanistiniam–architektūriniam konkursui, po kurio paaiškės, kaip konkrečiai atrodys ministerijų miestelis.
Viso projekto vertė preliminariai sieks 170 mln. eurų, konversiją ketinama baigti 2028 m.
