Apie tai, kokį Šiaulių universitetą dovanų gauna Vilniaus universitetas, jau rašėme, tačiau šios publikacijos kalbinti ŠU tarybos nariai prisipažino neskaitę
Jei trumpai ir aiškiai – visi įtarimai ir klaustukai niekam neįdomūs. Visi tik ir laukia, kada ŠU taps VU Šiaulių akademija. Niekas nenori dabar aiškintis tiesos, o dar labiau – veltis į teismus. Labiau patiktų, kad virsmas įvyktų sklandžiai ir ramiai.
Tik ar negydoma opa nepersimes į naująjį aukštojo mokslo darinį Šiauliuose? Akivaizdu, jog ydingą savo šiaulietišką akademiją VU mikliai uždarytų. Visai tikėtina, kad jiems nuo to būtų tik lengviau.
Lapelius gaus visa administracija
Vidmantas Japertas, Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas, patikino, kad dabar jis neturi jokių kreipimųsi ir raštų dėl rektoriaus ar kitų universiteto žmonių veiklos, kurią reikėtų tirti ir ką nors aiškintis.
„Patikėkite – man nuoširdžiai už tam tikrus veiksmus gėda, bet aš praeities negaliu pakeisti. Užtat galime daryti teisingus sprendimus dabar“, – kalbėjo pirmininkas.
Pripažino, jog yra skleidžiama daug informacijos, atitinkančios ir neatitinkančios realybę. Pripažino, kad Šiaulių universitete, kaip ir bet kur Lietuvoje yra susidariusių sisteminių ar giminystės ryšių, kokių neturėtų būti.
Tačiau dabar pirmininkas stengiasi mintis nukreipti visai kitur – į universitetų susijungimą.
V.Japerto teigimu, mokslui skirta zona turėtų apsiriboti P.Višinskio gatvėje esančiais pastatais. Tikimasi, kad kitus pastatus bus leista parduoti, o lėšas panaudoti naudojamų pastatų remontui.
Pirmininkas žadėjo, kad per rugpjūčio mėnesį iš tarybos pusės bus daugybė pasiūlymų dėl įvairių pokyčių. Pirmiausia – tikimasi suburti efektyviai dirbančių žmonių kolektyvą, kuris tinkamai valdys būsimą Šiaulių akademiją.
„Patikėkite, tai bus padaryta besąlygiškai – įstaigai turės vadovauti savo veikla tikintys ir atsakingi asmenys. Tai strateginis klausimas – juk Šiauliai be universiteto bus mažiau patrauklūs bet kokiam investuotojui“, – žėrė ryžtingus žodžius tarybos pirmininkas.
Tuomet ištarė žodžius, kurie gali reikšti tikrų permainų požymį: „Manau, kad visa administracija gaus atleidimo lapelius. Pats metas žmonėms, kuriems svarbus ŠU likimas, veikti koordinuotai ir rodyti iniciatyvą.“
Anot Vidmanto Japerto, spalio 15-oji turėtų būti ta diena, kuomet visas aukštojo mokslo virsmas Šiauliuose jau bus įvykęs. Toliau turėtų būti tik dailinami kampai. Jo manymu, dabartinis rektorius ir daugelis kitų administracijos atstovų iki sausio 1-osios nedirbs.
O kokia bus naujoji administracija? V.Japertas sako neturintis mintyse jokio konkretaus modelio. Aišku viena, jog tai bus VU padalinys. Kiek aiškiau viskas turėtų būti rugpjūčio mėnesį
Pirmo žingsnio ir nepadarėme
S.Besagirskas, ŠU tarybos narys, kuris sakosi nesąs pramonininkų atstovu. Greičiau – taip reikalingas žmogus ir požiūris iš šalies. Jis kalbėjo daug griežčiau už tarybos pirmininką ir prisipažino, jog yra gerokai nuviltas.
Iš pradžių S.Besagirskas kalbėjo taip, tarsi būtų tik su rektoriumi bendravęs – neva yra ten tokia vidinė problema, kad viduje keli žmonės rašinėja laiškus ir skundžia – daromas neteisingos prielaidos ir nieko ten tokio nėra.
Susipažinęs su kai kuriomis ŠU gyvenimo detalėmis, pašnekovas prisipažino: „Gali būti, kad daug kas nekalba to, ko nereikia. Esu iš tų, kuriam daug kas ko nepasako.“
Tuomet S.Besagirskui pradėjo dėliotis atsakymai – kodėl jam per keletą metų Šiaulių universitete taip ir nepavyko nieko doro nuveikti.
Priminė, jog buvo idėja kurti bendrą veiklą su vienu skandinavišku universitetu. Studentai būtų gavę abiejų universitetų diplomus, o mokymas būtų labai kokybiškas. Visi iš pradžių sveikino tokią idėją, tačiau reikėjo gerokai pasitempti ir žengti pirmuosius žingsnius. Niekas nieko netempė ir nežengė. „Kai reikėjo konkrečiai veikti, jie nėrė į krūmus“, – pareiškė tarybos narys.
Jo žodžiais, taryba nėra apmokama veikla, todėl nariai galėjo bent susikoncentruoti į kūrybingą veiklą – kurti universiteto viziją. Tačiau pasinėrė į biurokratines nuobodžias smulkmenas.
„Mane iš tiesų yra apėmusi apatija, todėl jau nededu čia širdies. ŠU yra labai geras dalykas. Čia yra gerų dėstytojų, yra potencialas. VU su jais tikrai sustiprėtų. Edukologija čia iki šiol stipri.
Dažnai klausdavau – kodėl mes to nedarome? Man atsakydavo – Lietuvoje nėra regioninės aukštojo mokslo politikos. Tai mane nervindavo. Tai mes turime įrodyti, kad esame to verti. Tuomet atsiras ir politika“, – kalbėjo pašnekovas.
S.Besagirskas pabrėžė, kad buvo tiesiog daug kalbų, tačiau niekas nežengė pirmo žingsnio. Net universiteto stiprybių sąrašas nebuvo sudarytas, kuris būtų pravertęs net derybose su VU. Ką jau kalbėti apie ŠU savarankiškumo išsaugojimą.
Vienas mūšis pralaimėtas – kas toliau?
S.Besagirskas teigia, kad jam sunku vertinti ŠU „grietinėlės“ korumpuotumą ar nesąžiningumą – tai sisteminės problemos. Jo manymu, dažniausiai žmonės po vieną būna nusiteikę geranoriškai, bet sistema jų gerus norus paverčia niekais.
„Pasiūliau reklamuoti universitetą – čia mokėsi prezidento ar kokio žvaigždės mokytoja. O jie didžiuojasi, kad per radiją kažkas universitetą iškeikė ir tai feisbuke surinko daug „laikų“. Dar jie norėjo tiesiog kaimuose dalinti lankstinukus.
Tuomet paklausiau – kas yra ŠU klientas? Šiaulių regiono gyventojai, kurie nesuranda šimto eurų per mėnesį savo vaiko studijoms. Tai gal tuomet keiskime įvaizdį? Vadybinė dalis ten yra labai silpna.
Vienas rusų humoristas sakydavo – amerikiečiai po vieną yra kvaili, bet kaip šalis – labai intelektuali. Tai Šiaulių universitete – atvirkščiai.
Prasta vadyba ir labai blogas išorės įvaizdis. Edukologija čia yra stipri – stipriausia edukologų ruošimo kalvė, bet išoriškai labai sumenkinta. Kai žinau, koks čia lygis, jeigu norėčiau būti mokytoju, tai studijuočiau būtent Šiauliuose. Beje, ne vienas studentas yra prasitaręs, kad ŠU jais dėstytojai labai rūpinosi, o VU – nekreipdavo dėmesio.“
Tuomet kyla rimtas klausimas – kodėl VU išvis turėtų investuoti į ŠU savo lėšas ir potencialą? Juk būtų lengviau viską uždaryti – daugiau studentų atvyktų į sostinę.
S.Besagirskas pripažįsta, kad VU elgsenoje yra tam tikro pataikavimo – jungimuisi ministerija duoda pinigų, juk nesipyksi. Gali būti, kad po kokių penkerių metų VU pozicija pasikeis ir Šiaulių akademijos neliks.
„Prikelti ir sužlugdyti universitetą – dvejų trejų metų reikalas. Jeigu ŠU bus stiprus, tarptautiškas, VU kaip tik norės jį stiprinti. Jeigu užmigs ir tik prašys pinigų bei studentų – VU automatiškai nieko kito neliks, kaip viską numarinti. Iki šiol bandymas išgyventi iš ŠU pusės buvo nepakankamas“, – komentavo tarybos narys.
Pašnekovas dar turi vilties – gal Šiaulių akademija labai patiks studentams iš Azijos. Čia yra lengviau rasti būstą, yra kur pigiau pavalgyti. Tiesa, tiems studentams pinigai dažniausiai ne problema.
„Jaunimas iš Kinijos ar Indijos dažniausiai būna iš pasiturinčių šeimų. Jie kultūringi, komunikabilūs. Jie čia paliktų nemažai pinigų, tačiau ar mes turėsime, ką jiems pasiūlyti? Žinau, kad Rietave vienos kolegijos vadovas suorganizavo tokiems studentams automobilį, kad šie galėtų nuvažiuoti savaitgaliais į uostamiestį pramogų. Paprastai gėdos pridaro studentai iš buvusių sovietinių valstybių“, – pasakojo S.Besagirskas.
