„Praėję metai buvo rekordiniai nuo pat prieglobsčio sistemos sukūrimo Lietuvoje. Niekada per vienerius metus anksčiau nebuvome sulaukę tiek daug prieglobsčio prašymų“, – BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Anot jos, išaugusį prieglobsčio prašytojų skaičių nulėmė pasikeitę dalies imigrantų maršrutai į Europos Sąjungą (ES).
„Maršrutai visada kinta, kartais susidėlioja keliai per vieną valstybę, kartais – per kitą. Matome, kad praėjusiais metais pradėjo sukti per Lietuvą. Gal vedlių atsirado, kurie padeda sieną kirsti, gal tiesiog tie, kurie pateko į Lietuvą, perdavė žinutę namo ir kiti seka anksčiau praėjusių pėdomis. Čia žmogaus psichologija, kodėl jis renkasi vienus ar kitus kelius“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.
„Dabar per Lietuvą veda, gal vėliau per Latviją pasuks. (...) Niekas nežino, kaip bus šiais metais“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento vadovė teigia, kad dauguma imigrantų prieglobsčio prašė Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, o dalis į ES patekti bandė jau nebe pirmą kartą.
„Jų padėtis yra tokia desperatiška, kad jie linkę devintą, dešimtą kartą prašytis prieglobsčio. Dalis jų prieglobsčio prašo ir ne pirmoje valstybėje. Tai jiems geriau čia bandyti kiekvieną kartą laimę, negu vieną kartą pabandžius grįžt namo ir ten likti“, – sakė ji.
Kaip teigia E.Gudzinskaitė, praėjusiais metais prieglobsčio dažniausiai prašė rusai ir tadžikai – atitinkamai 281 ir 217 žmonių.
Dauguma imigrantų prieglobsčio prašė Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, o dalis į ES patekti bandė jau nebe pirmą kartą.
Iš visų 646 prieglobsčio prašiusiųjų jis suteiktas 92 asmenims.
„Tai rodo, kad labai daug pasiprašiusiųjų prieglobsčio ir jo negavusiųjų buvo tie vadinamieji ekonominiai migrantai – žmonės, kurie tiesiog ieškojo geresnio gyvenimo, bet neturėjo pagrindo gauti prieglobsčio“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.
Pagal įsipareigojimus ES pernai perkėlė 7 migrantus
Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių.
Pernai į šalį iš Italijos ir Maltos perkelti septyni asmenys, tačiau tik trims iš jų prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas.
„Tai yra labai reti atvejai, kai prieglobstis perkeltiems asmenims nesuteikiamas, nes paprastai stengiamės atsirinkti, kad jie jau būtų tie, kuriems šis statusas tikrai turėtų būti suteiktas“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
„Tiesiog taip gavosi, kad praėjusiais metais Lietuva, solidarizuodamasi su Malta ir Italija, sutiko padėti šioms šalims ir į šalį priimti iš migrantų laivų išgelbėtus žmones. O ten vykdyti atranką nėra galimybės“, – pridūrė ji.
Per beveik penkerius metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 493 migrantai, iš jų prieglobstis suteiktas 489, tačiau didžioji užsieniečių dalis paliko Lietuvą ir išvyko į turtingesnes ES valstybes.
Vyriausybė praėjusiais metais iki 2021 metų birželio pabaigos pratęsė terminą, per kurį Lietuva yra įsipareigojusi į šalį perkelti migrantus iš ES valstybių ir trečiųjų šalių. Paskutinis terminas baigėsi 2019-ųjų spalį.
