Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad į Tarnybą iš viso kreipėsi 757 žmonės, beveik pusė jų tai darė pastebėję galimą diskriminaciją dėl lyties. Antroje vietoje, pagal kreipimųsi skaičių, rikiuojasi galima diskriminacija dėl amžiaus, trečioje – dėl negalios. Galimi lygių galimybių pažeidimai dėl socialinės padėties, tautybės, lytinės orientacijos ir kitų pagrindų pastebėti kur kas rečiau.
Pareiškėjai dažniausiai skundėsi dėl galimos diskriminacijos darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos srityse. Moterys kreipėsi dažniau nei vyrai (48 proc. ir 35 proc. atitinkamai).
#MeToo paskatino daugiau atsiverti dėl seksualinio priekabiavimo
Prasidėjęs pasaulinis judėjimas #MeToo prieš seksualinį priekabiavimą, fizinį bei psichologinį smurtą paskatino ir Lietuvos gyventojus, galbūt patyrusius seksualinį priekabiavimą, aktyviau kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
„Po pasaulinio judėjimo #MeToo kampanijos tarnyba sulaukė labai daug paklausimų dėl seksualinio priekabiavimo, tiek telefonu, tiek raštu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Lygių galimybių kontrolierės tarnybos paskelbtoje 2017 metų ataskaitoje nurodyta, kad dėl seksualinio priekabiavimo sulaukta 12 pareiškėjų, jie kreipėsi, siekdami sužinoti, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip elgtis, siekiant sustabdyti seksualinio priekabiavimo veiksmus ir kaip ginti pažeistas savo teises.
Kaip ir kasmet, aktyviausiai galimai pažeistas savo teises gynė Vilniaus regiono gyventojai. Jie sudarė beveik trečdalį visų pareiškėjų. Pasyviausi buvo Tauragės regiono gyventojai – iš viso kreipėsi tik 2 asmenys.
Keletą metų iš eilės nuosekliai augo žmonių, besikreipusių dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, skaičius. Galima įžvelgti tendenciją, kad ši lygių galimybių pažeidimo rūšis visuomenei lengviausiai atpažįstama. Daugėjo kreipimųsi dėl galimo seksualinio priekabiavimo, daugiau įmonių bei organizacijų konsultavosi dėl šios diskriminacijos formos prevencijos.
Vertindama faktą, kad kasmet vis daugėja į Tarnybą besikreipiančių žmonių, A.Skardžiuvienė įžvelgia laisvėjančios visuomenės požymius. „Statistika iškalbinga. Akivaizdžiai matome didėjantį visuomenės sąmoningumą, norą ir pareigą pranešti apie patirtą ar pastebėtą neteisybę. Džiaugiuosi, kad Lietuvos gyventojai yra vis aktyvesni“, – sako ji. Kontrolierė savo iniciatyva pati pradėjo 25 tyrimus.
Pagerėjusius rezultatus galėjo lemti ir palengvintos kreipimosi į Tarnybą procedūros. Norėdami pateikti skundą ar gauti informaciją, pareiškėjai gali užpildyti e-skundo ar paklausimo formą, taip pat parašyti žinutę socialiniame tinkle „Facebook“.
2017 m. Tarnybos internetinėje svetainėje buvo įdiegta naujovė, visiems besidomintiems leidžianti stebėti, kaip įgyvendinamos lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijos ir sprendimai.
Tarnybos iniciatyva pernai buvo priimti keli svarbūs lygių galimybių įstatymų pakeitimai: darbdaviai įpareigoti užtikrinti apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo ne tik darbuotojams, bet ir siekiantiems įsidarbinti asmenims, o švietimo įstaigos įpareigotos užtikrinti, kad jose nebūtų patiriamas seksualinis priekabiavimas. Lygių galimybių įstatymą papildė draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, įtraukta nauja nuostata, jog lygių galimybių kontrolierius ne tik tiria skundus ar atlieka tyrimus savo iniciatyva, bet ir vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.