Nuo pernai rugsėjo galiojanti Visuomenės informavimo įstatymo pataisa draudžia žiniasklaidos priemonėms skelbti savižudybių ar bandymų nusižudyti būdus, priemones ir motyvus. Anksčiau to nebuvo galima minėti antraštėse.
R.Šarknickas nurodė, kad skaičiuodamas pataisos poveikį, lygino kiek sumažėjo savižudybių per tris metų trečdalius (sausio-balandžio, gegužės-rugpjūčio ir rugsėjo-gruodžio mėn.), paimdamas rugsėjo-gruodžio laikotarpį, kaip ataskaitinį rodiklį palyginimui. Pranešime rašoma, kad remiamasi Higienos instituto išankstiniais duomenimis apie 2018 m. įvykusias mirtis bei jų priežastis.
„2018 m. I trečdalis (sausio–balandžio mėn.) – 231 savižudybė; II trečdalis (gegužės–rugpjūčio mėn.) – 266 savižudybės; III trečdalis, kuomet įsigaliojo įstatymo pataisos (rugsėjo–gruodžio mėn.) – 185 savižudybės. Kaip bepažiūrėsi, skaičiai kalba patys už save: 46 išsaugotos gyvybės, lyginant su pirmuoju trečdaliu, arba net 84 gyvybės, lyginant su antruoju trečdaliu, iš viso – 130 vis dar gyvų asmenų, susumavus. [...]
Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad viena savižudybė emociškai paveikia net šešis artimus žmones. Taigi prie 130 išsaugotų gyvybių pridėkime ir 780 emociškai nenukentėjusių žmonių. Ir visa tai pasiekta tik per keturis mėnesius“, – pranešime cituojamas R.Šarknickas.
Rudenį ir taip savižudybių mažiau
Toks R.Šarknicko skaičiavimas sukėlė klausimų P.Skruibiui. Praėjusią savaitę jis „Facebooke“ sureagavo į tai.
„Aš nelabai supratau aritmetikos: kaip galima trečią metų trečdalį lyginti iš pradžių su pirmu trečdaliu, o paskui su antru, ir tada abiejų palyginimų rezultatus susumuoti? Tai, už ką nuopelnus sau prisiima Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas, tėra viso labo sezoninis savižudybių skaičiaus svyravimas: Lietuvoje (kaip ir kitose šiaurinio pusrutulio šalyse) kiekvienais metais savižudybių yra daugiau kovo–rugpjūčio mėnesiais, o mažiau rugsėjo–gruodžio mėnesiais (sausio–vasario taip pat mažiau)“, – dėstė P.Skruibis.
Pasak jo, R.Šarknickas, norėdamas pasižiūrėti, kokį efektą davė jo įstatymo pataisos, turėtų lyginti 2018 m. trečiąjį trečdalį su 2017 m. trečiu trečdaliu: 185 su 204.
„Taigi, skirtumas ne -130, o -19. Tačiau, jeigu palyginsime tą patį 2017 m. paskutinį trečdalį su 2016 m. paskutiniu trečdaliu, taip pat gausime panašų skirtumą -13 savižudybių, nors jokių įstatymo pataisų tuomet dar nebuvo“, – rašo psichologas.
R.Šarknickas 15min atsakė, kad pranešime žiniasklaidai yra lyginami 2018 m. trečdalių skaičių pokyčiai, kaip rodiklį imant paskutinįjį, kuomet įsigaliojo įstatymas. Anot jo, šie skaičiai niekaip neatspindi 2017-2018 m. savižudybių skaičiaus pokyčio. Realų metinių savižudybių skaičiaus skirtumą, galiojant įstatymui, bus galima sužinoti tik besibaigiant metams.
„Lygiai tą patį galima padaryti ir su 2017 m. Visgi, lyginant 2017 (galutiniai duomenys) ir 2018 m. (išankstiniai duomenys) I trečdalius, savižudybių netgi padaugėjo dvejomis, tuo tarpu lyginant abiejų metų III trečdalius – 2018 m. jų pamažėjo 32-omis. Remiantis 2018 m. išankstiniais duomenimis, atotrūkis tarp I ir III trečdalio – 46, tuo tarpu galutiniais 2017 m. duomenimis tik 12“, – dėsto R.Šarknickas.
Paprašytas pakomentuoti išsamiau P.Skruibio atsakymą feisbuke, R.Šarknickas nurodė, kad visa jo pozicija yra pranešime.
Jeigu palyginsime tą patį 2017 m. paskutinį trečdalį su 2016 m. paskutiniu trečdaliu, taip pat gausime panašų skirtumą -13 savižudybių, nors jokių įstatymo pataisų tuomet dar nebuvo, – rašo psichologas.
Subjektyvus skaičiavimas
Higienos institutas atsiųstame atsakyme rašo, kad epidemiologijoje (mokslas, nagrinėjantis dėsningumus sveikatos srityje) labiau priimta skaičiuoti metais, pusmečiais arba ketvirčiais, tačiau logiškai pagrįstas skaičiavimas kitokiais laiko tarpais nėra klaida.
„Kodėl? Todėl, kad šiuo atveju lyginami vienodi laiko periodai, ir, daroma prielaida, kad nėra sezoniškumo. Savižudybių atveju, niekam pasaulyje nėra pavykę įrodyti sezoniškumo“, – 15min atsakė Higienos instituto Sveikatos Informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius.
Jis aiškina, kad savižudybės pagal dažnį yra priskirtinos retiems įvykiams, todėl tai analizuojant susiduriama su sunkiai paaiškinamais svyravimais. Kad būtų galima nustatyti tikras vieno ar kito reiškinio priežastis, būtini detaliai suplanuoti moksliniai tyrimai, tad, anot R.Gurevičiaus, bet kokie pliki skaičiai ir jų kitimas visiškai nerodo priežastinio ryšio.
„Savižudybės pagal mėnesius skaičiuoti pradėtos tik dėl politikų noro, kurie trokšta kaip įmanoma greičiau pamatyti norimą pokytį, tačiau rimtos mokslinės vertės toks būdas neturi, ypač postuluojant šio pokyčio priežastis. Kitoks negu standartinis (pvz. ketvirčiais) tų mėnesių sugrupavimas visada yra subjektyvus, todėl turėtų būti kritiškai vertinamas, nes tyrėjas gali sugrupuoti duomenis taip, kaip jam patogu. Vertinant dėsningumus subjektyvumo neturėtų būti“, – dėsto R.Gurevičius.
R.Šarknickas neatsakė, ar bus vykdomi išsamesni tyrimai dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisos poveikio.
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, pernai nusižudė 682 žmonės, 2017 m. – 748 asmenys.
