Adrijų į Ameriką pasikvietė Kazickų šeimyna. Vaikinas, nebaigęs mokslo metų, gegužės pradžioje leidosi į kelionę už Atlanto su viltimi, kad namo grįš bent su kiek geresniu protezu.
Mes gyvename ketvirtame aukšte. Kai jam reikėdavo nulipti, užlipti, labai skaudėdavo. Jo akys būdavo pilnos ašarų, jis sakydavo: aš nevaikščiosiu. Tik su ramentais. O dabar jam nereikia nieko – jis ir bėgioja, – kalbėjo Adrijaus mama.
„Jūs tikriausiai nė neįsivaizduojat, su kokia koja jis išvažiavo. Jis galėjo vaikščioti, bet ta koja būdavo šlapia, patinusi. Pirmiausia reikėdavo užsimauti kojinę, kad galėtum įdėti tą koją. Gal būtume ir prie to protezo pripratę. Kai jis nuvažiavo į Ameriką, į jį žiūrėjo kaip į kokį stebuklą – tu čia atvažiavai iš taip toli su tokiu protezu“, – 15min.lt pasakojo Adrijaus mama Jūratė.
Savaitgalį ji viešėjo į Lietuvą trumpam sugrįžusių Kazickų rezidencijoje. Adrijus namo grįš tik birželio pabaigoje, ir Adrijaus naujų protezų mama kol kas nematė.
„Aš vakar su juo kalbėjau per „Skype“, jis laikė rankose protezą, skirtą bėgimui. Parsiveš dvi kojas vietoje vienos“, – džiaugėsi Jūratė, kuri į Johną ir Marcie Kazickus žvelgė dėkingumo kupinu žvilgsniu.
Kainos neišdavė
„Mums protezuotojas Lietuvoje sakė, kad kai kurie atsisako. Dabar įsivaizduoju, kodėl. Lengviau yra vežimėliu važinėtis negu kad vaikščioti su skausmu. Mes gyvename ketvirtame aukšte. Kai jam reikėdavo nulipti, užlipti, labai skaudėdavo. Jo akys būdavo pilnos ašarų, jis sakydavo: aš nevaikščiosiu. Tik su ramentais. Jeigu ilgiau pavaikštai, draugai parveda jį. O dabar jam nereikia nieko – jis ir bėgioja“, – pasakojo Jūratė.
Ji klausė Kazickų, kiek kainavo Adrijaus protezas, tačiau suma yra tokia didelė, kad Jūratei šeimyna sumos neišdavė.
Marcie sakė iki šiol nežinojusi, kaip brangiai gali kainuoti dirbtinės galūnės.
„Aš žinojau, kad jam skauda. Ir norėjau jį išvaduoti nuo to skausmo. Žinojau, kad galime ką nors padaryti, bet tada neturėjau supratimo, kad kojos taip brangiai kainuoja. Protezuotojas man pasakė kainą ir aš pasakiau, kad rasiu būdą surinkti pinigams“, – pasakojo Marcie.
Jos teigimu, Kazickų fondas skyrė nemažai pinigų kojai, tačiau jų dar buvo negana. Organizacija „Wiggle Your Toes“ Adrijaus kojai skyrė dar 8,5 tūkst. dolerių.
„Adrijus yra nuostabus. Jis yra drąsus, stiprus, įkvepiantis. Ypač turint omenyje visą skausmą, kurį jis kentėjo. Kai tik protezuotojas paprašo jo ką nors padaryti, pavyzdžiui, užlipti 10 laiptelių, jis lipa 100. Jeigu paprašo jo ateiti dukart per savaitę, jis ateina keturis. Protezuotojas Chrisas sakė, kad niekada nesutiko taip ryžtingai dirbančio žmogaus“, – Adrijumi žavėjosi Marcie.
Man tai yra stebuklas – matyti, kaip kažkas atgauna savo laisvę. Aš noriu, kad jis būtų laimingas ir sveikas. Tai viskas, – sakė Marcie.
Johnas pasakojo, kad Adrijui protezus pagaminusioje kompanijoje visi labai džiaugiasi vaikinu ir labai nori jam padėti.
„Jis jiems taip patiko, kad kompanijos savininkas nusprendė padovanoti jam antrą koją. Mes buvome šokiruoti“, – kalbėjo jis.
Taigi iš Amerikos į Lietuvą Adrijus grįš ne tik pamiršęs skausmą, bet ir mokantis bėgioti. Kazickai savo rezidencijos svečiams rodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pirmasis Adrijaus bėgimas.
No stopping Adrijus now! Feeling overjoyed ... My new friend can RUN!!
Posted by Marcie Kazickas on Wednesday, 10 June 2015
„Man tai yra stebuklas – matyti, kaip kažkas atgauna savo laisvę. Aš noriu, kad jis būtų laimingas ir sveikas. Tai viskas. Nenoriu, kad jis grįžtų čia gelbėti šalies, aš tiesiog noriu, kad jis būtų laimingas“, – kalbėjo Marcie.
Tačiau atrodo, kad Adrijui to nepakaks – sulaukęs pagalbos iš gerų žmonių, dabar jis nori padėti kitiems.
Galbūt pasiseks ir kitiems
Marcie pasakojo, kad Adrijus nori studijuoti informacines technologijas arba inžineriją – jis galėtų kurti dirbtines galūnes kitiems žmonėms.
„Galbūt mes padėsime jam susisiekti su „Ottobock“ (Vokietijos įmonė, gaminanti protezus). Manau, kad jis būtų geras lyderis. Aišku, jeigu jis nuspręs eiti šiuo keliu. Man svarbu, kad jis būtų sveikas ir laimingas“, – pasakojo Marcie.
Adrijaus mama Jūratė dar nematė sūnaus su naujais protezais. Tačiau Kazickų šeima buvo šalia, kai Adrijus su jais žengė pirmuosius žingsnius.
„Mes negalime atsistebėti – juk eiti su protezu reikia keturis kartus daugiau jėgos. Paprastai, kai žmogus gauna kojos protezą, jis šlubuoja, jam sunku eiti. Bet Adrijus yra labai stiprus“, – pasakojo Johnas.
Kai tik Adrijus gavo naują koją, Kazickai išėjo su Adrijumi pasivaikščioti.
„Žinote, mums tai eiti nėra sunku, bet eiti su protezu yra sunkus darbas. Taigi jis kiekvieną dieną dirba. Ir dabar, kai jis dėvi kelnes, beveik negali atskirti, kad jis nešioja protezą“, – kalbėjo Johnas.
Adrijus yra vienas iš tų, kalbėjo Johnas, iš kurio gauni grįžtamąjį ryšį, jauti dėkingumą, todėl jam norisi padėti.
Marcie taip pat kalbėjo norinti padėti ir kitiems Lietuvos žmonėms, kuriems reikia protezų.
„Lietuvoje gaminami protezai nėra labai geri. (…) Aš tikiuosi, kad į Lietuvą grįžęs Adrijus įkvėps žmones. Taip pat noriu išsiaiškinti, ar „Ottobock“ gali padaryti kažką dėl kitų vaikų Lietuvoje, kuriems reikia protezų“, – kalbėjo Marcie.
