Renginyje dalyvavo ir Lietuvoje esą persekiojami buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas bei Socialistinio liaudies fronto vadovu besiskelbiąs Giedrius Grabauskas. Skelbta, kad dalyvaus ir šiuo metu areštinėje dienas leidžiančio Socialistinio liaudies fronto įkūrėjo Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis, tačiau šis Briuselyje nepasirodė. Po pustrečios valandos skambėjusių skundų ir kaltinimų, organizatoriai nusprendė surinktą informaciją apie Lietuvoje ir Latvijoje neva vykdomas politines represijas platinti Europos Parlamente, taip pat Rusijos žiniasklaidai.
Pagrindinis trečiadienį nedidukėje Europos Parlamento salėje vykusių klausymų tikslas – išgauti liudijimus asmenų, kurie esą savo kailiu patiria politinį persekiojimą ar net represijas savo valstybėje. Buvęs Rusų sąjungos Klaipėdos savivaldybėje atstovas V.Titovas nuotoliniu būdu tvirtino, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis sulaužė savivaldybės nario priesaiką. Savivaldybės taryboje jam surengtas viešas teismas, tačiau V.Titovas suskubo atsisakyti tarybos nario mandato. Dabar jis yra teisiamas dėl pokariu nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago pomirtinio šmeižto, jam taikoma kardomoji priemonė – suvaržyta judėjimo laisvė, bet jis esą nesudeda rankų.
„Noriu pranešti, kad aš jau kreipiausi į Strasbūro teismą“, – sakė V.Titovas.
Socialistinio liaudies fronto lyderiu ir Pasaulis be nacizmo organizacijos atstovu prisistatantis Giedrius Grabauskas laiko savo bendražygio šiose organizacijose nuotrauką. Algirdas Paleckis įtariamas galėjęs talkinti Rusijos teisėsaugai, kuri pradėjo Lietuvos pareigūnų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, persekiojimą.
G.Grabauskas ilgai dėstė savo įrodymus apie patiriamas politines represijas. Anot jo, ne tik V. Titovas, bet ir jis sulaukė prokurorų dėmesio, anot jo žodžių, „už tiesos sakymą“ apie pokario partizanus, Sausio 13-osios įvykius, Holokaustą.
G.Grabauskas situaciją Lietuvoje taip apibūdino: „Atgimstančio fašizmo požymiai: akivaizdi ksenofobija, rusofobija, antisemitizmas, antisovietizmas. Trys dabartinės valdžios elito priešai: kairieji, rusai ir žydai“.
Po tokių liudijimų šios diskusijos organizatorius europarlamentaras M.Mitrofanovas konstatavo, kad Baltijos šalyse baigia ištirpti demokratijos ir žmogaus teisių likučiai.
„Saugumo tarnybos užtęsia tyrimus, vykdomos kratos, ribojama įtariamųjų judėjimo laisvė, tai prilygsta kankinimo sąlygoms“, – teigė M.Mitrofanovas.
Europarlamentarė Laima Andrikienė piktinasi, kad po Žaliųjų frakcijos „stogu“ trečiadienį Europos Parlamente įvykdyta ataka prieš Baltijos valstybes: apšmeižta mūsų demokratija, pagarba žmogaus ir tautinių mažumų teisėms. Politikė pabrėžia, kad reikia nepamiršti, kokia veikla užsiima diskusiją Briuselyje inicijavę Latvijos rusų sąjungos lyderiai Tatjana Ždanok ir M.Mitrofanovas.
„Prieš keletą metų vyko į Krymą legitimizuoti Rusijos vykdomą Krymo aneksiją, ir taip pat tie, kurie vyko į Siriją remti Basharą al Assadą kartu su Rusijos politikais“, – pasakojo L.Andrikienė.
Latvijos rusų sąjungos lyderiai T.Ždanok ir M.Mitrofanovas ne tik stebėjo referendumą Kryme, jie 2014 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su apsišaukusio Krymo premjero Sergejaus Aksionovo judėjimu „Rusų vienybė“. Maža to, T. Ždanok – 1991 m. „Interfronto“ veikėja. Jai Latvijos teismas atėmė teisę dalyvauti rinkimuose, tačiau kandidatuoti į Europarlamentą ji gali.
Trečiadienį taip pat pristatyta portalo RuBaltic.ru politikos apžvalgininko Aleksandro Nosovičiaus parengta studija. 44 puslapių knygelėje sudėti pasakojimai apie Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje neva vykstantį neregėto masto kitaminčių baudžiamąjį persekiojimą, politinius kalinius, dėstoma Maskvos versija apie Sausio 13-osios įvykius, neužmiršta ir šiuo metu sulaikyto A. Paleckio istorija. Šis jau teistas už tai, kad platino būtent Maskvos propagandininkų melą, kad prie televizijos bokšto „savi šaudė į savus“.
Artėjant sausio 13-osios bylos finalui RuBaltic.ru ir Kaliningrado Kanto universitetas organizavo Vilniuje teisiamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio palaikymo akciją. Jis kaltinamas 1991 m. sausio 13-osios naktį buvęs tanke prie Vilniaus televizijos bokšto, kai per šturmą nužudyta 14 laivės gynėjų, kai kurie iš jų sutraiškyti tankų.
RuBaltic.ru ir Kanto universiteto socialiniuose tinkluose buvo kviečiama dėti vaizdo laiškus, kuriuose – palaikymo žinutės J. Meliui. Tarp palaikymą pareiškusiųjų – lietuvis G. Grabauskas ir Sausio 13-osios byloje teisiamas atsargos KGB papulkininkis M. Golovatovas.
Vasario 14 d. Kanto universitete Kaliningrade diskutuota kaip nubausti Lietuvą už tai, kad drįsta teisti okupantus už vykdytą agresiją. Diskusijoje dalyvavę vieni iš pagrindinių teisiamųjų – „Alfa“ grupės vadas M. Golovatovas ir „Gelbėjimo komiteto“ vadovas Algimantas Naudžiūnas. Jiems yra išduotas Europos arešto orderis – už Rusijos ribų jie rizikuoja patekti į Lietuvos teisėsaugos rankas.
Siūlyta Lietuvai skelbti blokadą: atsisakyti dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą, o Lietuvai nutraukti elektros tiekimą, krovinių gabenimą „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, nutraukti Rusijos vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
Rusijos specialiųjų pajėgų veteranas, dabar Kaliningrado uosto stebėtojų tarybos pirmininkas siūlė, jei J. Melis bus nuteistas, pakeisti Lietuvos konsulato adresą Kaliningrade.
„Aš siūlau, jei jį kartais nuteistų, neduok Dieve, pervardinti Proletarų g. į Melio vardo gatvę. Kaip tik ten yra Lietuvos konsulatas“, – sakė Kaliningrado srities dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas.
Siūlyta taip pat rimtai svarstyti, kaip išnaudoti Lietuvos vidaus politikos nesutarimus, kurie neišvengiamai paaštrės prieš rinkimus, išnaudoti ir informaciją apie neva vykdomą kitaminčių persekiojimą Lietuvoje.
„Aš prognozuočiau, kad čia yra tik pradžia. Jeigu bandyt dekonstruoti tą naratyvą, tai jis pirmiausiai yra susijęs su tuo, kad Lietuvoje neįmanoma kita nuomonė, kad tie, kas atseit masto kitaip, patiria represijas, ir aš manau, kad tam bus išnaudota ne vien V. Titovo istorija, bet ir dabartinis tyrimas dėl A. Paleckio ir kitų veikėjų“, – kalbėjo VU Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Viktoras Denisenko.
Rusijos politikos garbintojai, savo skundus apie baudžiamąjį persekiojimą perkėlę į Briuselį, Lietuvai žeria kaltinimus, kurie Vakaruose vertinami labai rimtai: neveikia demokratija, nepaisoma žmogaus teisių, paminami žodžio laisvės principai. Ar panašūs į Kaliningrado ir Briuselio klausymai bus tęsiami, išnaudojant rinkimus, turėtų paaiškėti netrukus, nes rinkimai prasideda – kitą savaitgalį savivaldos.
