Pasak Ramūno Dilbos, apie konkretų laikotarpį, kada galėtų būti steigiamos tiek viena, tiek kita ministerija, kol kas nekalbėta.
„Apie laikotarpį turbūt dar nėra kalbama. Nereikėtų aprėpti per didelio kiekio darbų. Pirmiausia susikoncentruokim su Regionų ministerija, o tada žiūrėsime, kiek bus politinės valios ir energijos kalbėti apie šitą (Infrastruktūros – BNS) ministeriją“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
Panašiai lapkritį kalbėjo ir naujasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Regionų ministerija būtų įsteigta pertvarkius Vidaus reikalų ministeriją, iš jos paimant su regionų politikos formavimu susijusias funkcijas.
Tuo metu Infrastruktūros ministerija galėtų būti kuriama apjungus Energetikos ir Susisiekimo ministerijas.
Pasak R.Dilbos, Infrastruktūros ministerija būtų reikalinga dėl geopolitinės situacijos, nes leistų su kritine infrastruktūra susijusius klausimus sutelkti vienoje įstaigoje.
Be to, jo teigimu, artimiausią dešimtmetį energetikos ir transporto srityje aktualiausi klausimai bus būtent tinklų ir infrastruktūros vystymas, todėl būtų logiška, jog tuo rūpintųsi viena institucija.
R.Dilba taip pat sakė, kad Infrastruktūros ministerijos poreikį diktuoja poreikis mažinti biurokratiją ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.
„Kalbant apie tokius buitinius, ūkinius klausimus visada iškilo daug nesuderinamumo tarp kelių ir energetikos sektorių – tai yra kelias, geležinkelis ir kabelis ir kaip jie tarpusavyje darniai galėtų būti sujungti, vykdomi darbai“, – teigė prezidento patarėjas.
„Tai buvo nuolatiniai vietos savivaldos galvos skausmai, kurie, matome, sukonsolidavus juos vienose rankose galėtų efektyviau būtų sprendžiami“, – pridūrė jis.
Regionų ministerijos steigimas yra įrašytas į G.Palucko vadovaujamos Vyriausybės programą, tačiau Infrastruktūros ministerijos joje nėra.
