Per pastaruosius 20 metų Kaune mokinių sumažėjo apie 20 tūkst. Ir akivaizdu, kad pustuštes mokyklas išlaikyti, šildyti nėra prasmės. Vis tik Kaune švietimo reforma jau 10 metų yra neišbrendama problemų pelkė.
Mokyklos pasidalijo į dvi fronto linijas. Vienos nuolankiai sutinka būti prijungtos prie kitų ir išnykti iš miesto veido, o kitų mokytojai ir mokinių tėvai pučia kovos trimitus.
Mokyklų turės sumažėti
Penktadienį Kauno savivaldybėje darbo grupė turi galutinai patvirtinti miesto mokyklų pertvarkos plano projektą.
Siūloma sujungti 8 mokyklas, maždaug trijų likviduotų švietimo įstaigų pastatus ketinama parduoti aukciono būdu ir taip papildyti skylėtą savivaldybės biudžetą.
Prie Veršvų vidurinės mokyklos jungiamos Vilijampolės vidurinės ir prie Humanitarinės pradinės jungiamos Petrašiūnų vidurinės mokyklos vadovai susitaikė su likimu: mokyti vaikus pustuštėse klasėse nėra prasmės.
Tačiau daugumos kitų mokyklų direktoriai, pedagogai ir tėvų bendruomenė maištauja, kaltina valdininkus nedoromis užmačiomis.
Pasikeitė politiniai vėjai
Dar neseniai nuo pertvarkos bangų Kauno mokyklos bandė slėptis po kryžiumi: išsirūpino katalikiškų mokyklų statusą. Tokių mokymo įstaigų steigėjai yra ne tik savivaldybė, bet ir Bažnyčia, todėl jas nušluoti nuo žemės paviršiaus sunkiau.
Buvusi mero liberalo R.Mikaičio valdžia pristabdė kryžiaus žygį nusprendusi, jog 7 katalikiškų mokyklų net pamaldžiam Kaunui per daug.
Dabar padėtis keičiasi. Vos grįžęs prie miesto vairo konservatorius Andrius Kupčinskas sakė: „Vykdydami švietimo reformą turime atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į kultūrinius, socialinius miesto interesus. Jeigu bendruomenės labai priešinasi, nereikia nuo jų nusigręžti. Įsiklausysime į jų argumentus, kita vertus, mokinių tikrai mažėja, tiek daug mokyklų miestui nebereikia.“
„Labai gaila, jei reforma bus stabdoma, ateitis aukojama dėl trumpalaikių politinių interesų. Konservatoriai gal ir laimės tokiu būdu balsų, bet paliks ant miesto kupros tuštėjančias mokyklas“, – teigė buvęs vicemeras Povilas Mačiulis.
Karas ir taika Žaliakalnyje
Atkakliausiai, jau beveik 10 metų, priverstinėms jungtuvėms su Žaliakalnio progimnazija (buvusia rusakalbių vidurine) priešinasi Žaliakalnio V.Bacevičiaus pradinės mokyklos kolektyvas ir tėvų bendrija.
Iš pradžių pradinę norėta prijungti prie Žaliakalnio pagrindinės (dabar progimnazijos), Savanorių prospekte esantį istorinį pastatą perduoti turto fondui.
Bet pradinukų mokytojai ir tėvai piketavo, rašė (ir teberašo) laiškus merams, ministrams, prezidentams. Valdininkai pakeitė taktiką: dabar siūloma Žaliakalnio progimnaziją, stambesnį vienetą, jungti prie mažesnio, prie V.Bacevičiaus pradinės. Pradinukai liktų mokytis tame pačiame pastate, o baigę keturias klases mokslus galėtų tęsti progimnazijoje.
Tačiau ir toks variantas pradinei mokyklai nepriimtinas. Mokyklos bendruomenės tarybos pirmininkė Jurgita Pajarskienė atkreipė dėmesį, jog nėra pagrindo jungti mokyklas, nes V.Bacevičiaus pradinėje mokinių nemažėja, šiais metais jų keliais net padaugėjo (mokosi 217 vaikų).
„Jeigu pradinės pastatas lieka mokyklai, kokia prasmė jungti? Mums kyla įtarimas, kad vis tik siekiama palaipsniui sunaikinti mūsų mokyklą, o strategiškai svarbioje vietoje esantį pastatą privatizuoti“, – būgštavo J.Pajarskienė.
Bijo blogiukų įtakos
Kovingosios pradinės mokyklos bendruomenė savo pastatu ir vardu labai didžiuojasi. Mokykla įkurta 1917 m., tai buvo pirmoji lietuviška pradinio mokymo įstaiga Kaune. Mokyklos įkūrėjas – žymus tarpukario pedagogas Vincas Bacevičius.
Jungtuvių vengianti pradinė mokykla apsisaugoti bandė ne po Bažnyčios, o po Kultūros paveldo departamento stogu. Šių metų gegužę mokyklos pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą.
V.Bacevičiaus pradinės mokyklos vadovai ir bendruomenė jau daug metų visiems kala į galvą, jog Žaliakalnio progimnazijos mokymo kokybė abejotina, ten esą daug neklusnių vaikų iš probleminių šeimų.
„Čia vyrauja griežta drausmė, mūsų vaikai gauna puikų pradinį išsilavinimą, vargu ar jie ras tokias geras sąlygas progimnazijoje. Ten daug vaikų iš probleminių šeimų“, – įsitikinusi mokyklos tarybos pirmininkė J.Pajarskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog tarp Žaliakalnio vaikų ir jų tėvų progimnazija yra nepopuliari: baigę V.Bacevičiaus pradinę, vos keli vaikai ateina į progimnaziją, dauguma renkasi kitas vidurinės mokymo grandies įstaigas.
Šmeižto aukos?
Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Taisija Kovalenkina apgailestauja, jog jau ilgą laiką V.Bacevičiaus pradinė mokykla viešai menkina progimnaziją, skleidžia netiesą, todėl Žaliakalnio tėvai ir bijo čia leisti pradines klases baigusius vaikus.
„Netiesa, kad mūsų mokykloje prasti mokytojai, bloga mokymo kokybė, apleistos patalpos. Progimnaziją baigę vaikai sėkmingai įstoja į prestižines gimnazijas. Mūsų mokykla pasižymi daugybe pergalių intelektualiose olimpiadose. Puikiai suremontuotos klasės, pakeisti langai“, – tvirtino T.Kovalenkina.
Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja pripažino, jog šioje įstaigoje mokosi ir probleminių šeimų vaikai. Jos nuomone, nehumaniška ir nepedagogiška skirstyti vaikus į aukštesnę ir žemesnę rūšį, mokytis teisę turi visi.
„Mūsų mokykloje dirba socialinis pedagogas, psichologas, jie padeda palaikyti drausmę. Nebuvo kilę didelių problemų dėl smurto prieš silpnesnius vaikus“, – tikino T.Kovalenkina.
Ant Aleksoto leidžiasi tamsa
Aleksote greitai neliks nė vienos vidurinės mokyklos: Julijanavos krikščioniškąją ir J.Dobkevičiaus vidurines ketinama paversti pagrindinėmis.
„Mokinių mažėja, tai tiesa. Turime tik per 50 dešimtokų, o išlaikyti vidurinės mokyklos statusą reikia trijų dvyliktų klasių su ne mažiau nei 75 mokiniais. Bet blogai, kad Aleksote neliks nė vienos vidurinės mokyklos, vaikams reikės važinėti tolokai į Garliavą ar miesto centrą“, – apgailestavo Julijanavos vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Zuzevičius.
Aleksoto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Daiva Ruzgienė pripažino, jog išlikti vidurinėms mokykloms Aleksote itin sunku: šis sovietmečiu buvęs pramoninis, dabar mažai besiplečiantis gyvenamasis rajonas ypač pajuto emigracijos bangą, gyventojų nuolat mažėja.
Nėra kitos išeities
Antanas Bagdonas, Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjas:
„Suprantu, kad tėvai, mokytojai, direktoriai skausmingai išgyvena reformą, nenori, kad jų mokykla būtų prijungta ar uždaryta. Tačiau nėra kitos išeities, miestui per didelė našta išlaikyti pustuštes mokyklas. Tokias uždarius, miestas sutaupytų apie 4 mln. Lt.
Nesuvokiu, kodėl V.Bacevičiaus pradinė mokykla taip įnirtingai priešinasi projektui prie jos prijungti Žaliakalnio progimnaziją. Stambesnis ugdymo objektas galėtų gauti solidžią ES struktūrinių fondų paramą. Sujungdami šias mokyklas siekiame, kad Žaliakalnio rajono vaikai turėtų tęstinį ugdymą pradinėje mokykloje ir progimnazijoje. Juk vaikai nebus kraustomi iš V.Bacevičiaus pradinės mokyklos patalpų, nematau prasmės nerimauti ir kelti triukšmą.“
