Nuo pernai rudens patalpose Minties gatvėje, kur anksčiau veikė A.Vivulskio filialas, įsikūrusi J.Lelevelio mokykla vasarį vėl atsidūrė kryžkelėje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) Teisėjų kolegija nusprendė, kad Vilniaus tarybos 2015 metų liepos 15 dienos sprendimas dėl mokyklos pertvarkymo ir buveinės pakeitimo turi būti panaikintas.
Anksčiau ši mokykla buvo įsikūrusi Antakalnio gatvėje su A.Vivulskio filialu dabartinėse patalpose. Išsikrausčius jai į Žirmūnus, patalpas Antakalnio gatvėje užėmė Antakalnio progimnazija.
Kraustytis ar plėstis?
Iš karto po to sukruto dalis šios mokymo įstaigos bendruomenės, kurios priešakyje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikai, reikalaudami, kad mokykla grįžtų į, jų teigimu, istorines patalpas Antakalnio gatvėje. Tačiau mokyklos taryba kartu su bendruomenės atstovais vis garsiau kalbėjo apie tai, kad kraustymosi užteks. Jie esą jau įsikūrė naujoje vietoje, tereikia čia pagerinti sąlygas ir miestas turės išties puikią tautinių mažumų mokyklą.
J.Lelevelio inžinerijos gimnazijos (balandžio pabaigoje Vilniaus politikai galutinai pritarė Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos, kurioje mokoma rusų ir lenkų kalbomis, pertvarkai suteikiant jai inžinerijos gimnazijos statusą) direktorė Edita Zubel į politikų batalijas dėl šios mokyklos nesivelia. Jos teigimu, gimnazija linkusi žiūrėti į ateitį – galvojama apie naują priestatą.
„Priestatas mums labai reikalingas, nes patalpų trūksta – aktų salės, didelės sporto salės. Vilniaus savivaldybė jau žengė tam tikrus žingsnius, investicinis projektas yra rengiamas, pasirašėme sutartį su projektuotais, kurie išklausė mūsų norus, dabar rengs tą projektą. Jį žadama pagal galimybes įtraukti į 2018 metų Valstybės investicinių projektų sąrašą“, – sakė E.Zubel.
Bus ir salės, ir biblioteka
Šiuo metu gimnazija neturi choreografijos salės, nors choreografijos pamokos vyksta pradinių klasių moksleiviams. Sporto salė – vos 300 kv.m, joje vaikai netelpa. O aktų salė yra integruota su valgyklos patalpomis, dėl ko mokykla negali visiškai išnaudoti edukacinių erdvių. Ankštoka ir biblioteka, nėra atskiros skaityklos, prie kurios ypač vyresnių klasių mokiniai buvo įpratę, kai dar mokėsi Antakalnyje.
„Priestate ir yra numatyta didelė sporto salė – 450 kv.m, tuomet esamoje sporto salėje įrengtume aktų salę. Taip pat – keletas kabinetų, biblioteka, choreografijos kabinetai. Tuomet mokyklos bendruomenę patalpos tenkintų“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Sklypą mokykla Minties gatvėje turi gana didelį, tad priestatas tikrai tilps. Šiuo metu gimnaziją lanko 508 moksleiviai, patalpos numatytos maždaug 450-čiai.
Jei negaus lėšų, statys savivaldybė
Tiesa, iš Vyriausybės mokyklos bendruomenę jau pasiekė informacija, kad kitąmet Vyriausybė linkusi pabaigti pradėtus investicinius projektus, o ne imtis naujų. Tačiau tai, kaip sako švietimą kuruojantis Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, neturėtų tapti problema – jeigu Vyriausybė neskirs finansavimo, savivaldybė projekto imsis pati. Galbūt – padedant Lenkijos fondui „Wspólnota Polska“. Ši organizacija veikia nuo 1990 metų ir remia lenkus už Lenkijos ribų visame pasaulyje.
Jeigu reikės – savivaldybė darys ir iš nuosavų lėšų, – užtikrino V.Benkunskas.
„Jeigu reikės – savivaldybė darys ir iš nuosavų lėšų. Žinoma, jeigu gautume finansavimą iš išorės, pagalbos, tai viskas vyktų daug greičiau. Bet tikrai nėra taip, kad privaloma sąlyga gauti lėšų ir tik tada statytume“, – užtikrino V.Benkunskas.
Vilniaus savivaldybė ketina teikti paraišką Švietimo ir mokslo ministerijai ir dėl sporto aikštyno sutvarkymo.
Teismo sprendimas, kurį vis dar bando kvestionuoti dalis mokyklos bendruomenės, anot vicemero, gali būti vertinamas dvejopai. Tačiau esą dabartinė situacija tokia: mokykla Registrų centre yra registruota Minties gatvėje.
Sostinės mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, švietimo įstaigų pertvarkos sprendimai pasiteisino, o ir moksleivių skaičius didėja. Jei palygintume 2015 ir 2017 metus, tai šiemet pirmokų Vilniuje 1100 bus daugiau – turės atsirasti papildomai 50 klasių komplektų.
„J.Lelevelio mokykla persikėlė į naujas patalpas, bendruomenė įvertino, kad tai išties viena geresnių mokyklų mieste, bet dar norima bendrų erdvių – aktų salė ir valgykla būtų atskirtos, o čia buvo tas amerikietiškasis variantas, kur viskas viename, bet tai nelabai tenkina bendruomenę. Mes esame užsakę projektą, apie rugsėjį galime turėti jau projektinius pasiūlymus, galėtume skaičiuoti, kiek tai kainuoja, ir planuoti tolesnius darbus“, – kalbėjo meras.
Svajoja apie pradinę mokyklą Antakalnyje
Dar vienas J.Lelevelio inžinerijos gimnazijos vadovybės ir bendruomenės siūlymas Vilniaus savivaldybei – Antakalnyje įkurti pradinę mokyklą lenkų ir rusų dėstomomis kalbomis. Tam galimybių matoma darželyje „Kaštonas“. Pastaruoju metu Antakalnyje atidarytas naujas „Žolyno“ darželis, tad vietų ikimokyklinukams skaičius išaugo, todėl galbūt šiame darželyje galėtų nebelikti lietuviškų grupių, o jų vietą po truputį užimtų auganti pradinė mokykla. „Tėvams atsirastų galimybė vaikus vežti arčiau į mokyklą“, – įsitikinusi E.Zubel.
Tėvams atsirastų galimybė vaikus vežti arčiau į mokyklą, – sakė E.Zubel.
Meras tokią idėją palaiko – išties galbūt pradinukams iš Antakalnio ir jo apylinkių keliauti į mokyklą Žirmūnuose yra sunkoka, tad pradinės klasės vienoje ar kitoje Antakalnio vietoje galbūt ir gali atsirasti.
„Išanalizuosime visus prašymus, kiek yra norinčių į lenkiškas klases keliauti iš tos Vilniaus dalies. Ir jeigu tokių vaikų susidarys bent viena klasė, mes klausime tėvų, suradę vietą mokyklai“, – teigė R.Šimašius.
Tai gali būti ir darželis „Kaštonas“, ir kitos vietos.
V.Benkunskas žadėti tokių permainų „Kaštono“ darželyje irgi neskuba. „Toks prašymas buvo, bet jis paremtas daugiau moraliniais motyvais, kad Antakalnyje nėra pradinės mokyklos lenkų dėstomąja kalba. Mes dabar pasižiūrėsime per priėmimą, kokie srautai yra į J.Lelevelio gimnaziją, ar tikrai reikalinga dar viena mokykla. Nes tinklas turi būti pagrįstas objektyviais skaičiais ir srautais“, – sakė vicemeras.
Kovo pabaigoje Vilniaus J.Lelevelio inžinerijos mokyklos taryba parašė atvirą laišką Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, premjerei Beatai Szydlo, Seimo ir Senato vadovams bei kitiems aukštiems pareigūnams, taip pat ambasadoriui Lietuvoje Jaroslawui Czubinskui, kuriame teigiama, kad negalima tikėtis Lietuvos pagalbos, jeigu patys lenkai ir jų atstovai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kartais labai kenkia.
„Situacija, kurioje atsidūrė Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokykla (o kartu su ja ir visa mokyklos bendruomenė), tapo daugybės spekuliacijų, melagysčių, su mūsų įstaiga nebūtinai susijusių asmenų, kurie taip pat yra tam tikra prasme atsakingi, kad mūsų mokykla gali tapti „keliaujanti ir vietos į vietą“ tikrąja šių žodžių prasme, atakų priežastimi. Mūsų vaikai nėra tik statistikos rodiklis. Tai yra gyvi, išskirtiniai, nepakartojami asmenys, turintys skirtingų polinkių ir talentų. Didžiuojamės, kad galime padėti jiems atsiskleisti ir vystyti. Svarbus dalykas yra ir saugumas, kurį mokykloje suprantame ir kaip mokyklos atsiribojimą nuo bet kokių politinių spekuliacijų ar rinkimų tvarkaraščio“, – rašyta mokyklos tarybos laiške.
Kovo vidury į Lenkijos vadovus kreipėsi LLRA-KŠS atstovė Renata Citacka, kuri, be kitų dalykų, pareiškė, kad J.Lelevelio mokykla yra uždaryta.
