Pasitikėjimo pirmininke klausimas iškeltas dėl politikės veiksmų svarstant daug diskusijų sukėlusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Svarstant projektą į komitetą kaip pakaitinė narė buvo iškviesta „valstiečių“ atstovė Rima Baškienė, nors tikroji pamaina „tvarkiečiui“ Remigijui Ačui turėjo būti Ona Valiukevičiūtė.
Tuomet posėdyje penkiais balsais prieš penkis, lėmus pirmininkės D.Mikutienės balsui, buvo pritarta jos siūlomai konservatyviajai
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo versijai. Paaiškėjus, kad Seimo narių mišriai grupei priklausanti R.Baškienė negalėjo pakeisti į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją grįžusio R.Ačo, prieš plenarinį posėdį buvo skubiai kviečiamas komiteto posėdis ir dėl projekto perbalsuojama. Taip buvo grįžta prie ankstesnio varianto.
Sveikatos reikalų komiteto nariai piktinosi, kad pirmininkė skundė juos Etikos ir procedūrų komisijai, kai sugriovė kvorumą svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, išsakė daug pastabų dėl kalbos tono ir bendravimo stiliaus.
Žinot, kaip vykdavo posėdžiai, skirta 40 minučių (klausimui), pirmininkė viena šneka, klausia, tada, kai mes pradedam šnekėt, nėra laiko,– A.Matulas.
„Aš šneku savo ir kai kurių kitų kolegų vardu, išties situacija, kokia komitete buvo šią kadenciją, nėra normali, mes matėme pastoviai įtampą tarp komiteto ir ministerijos, tarp ministro ir pirmininkės, ir tai nepadėjo formuoti sveikatos politikos. (...) Posėdžių vedimai yra tragiški, išskyrus šios dienos pirmą klausimą.
Žinot, kaip vykdavo posėdžiai, skirta 40 minučių (klausimui), pirmininkė viena šneka, klausia, tada, kai mes pradedam šnekėt, nėra laiko. Šiandien pirmas (klausimas) buvo pavyzdys gražiausias – visiems davė paklausti, pirmininkė gražiai apibendrinio. Taip reikia vesti posėdžius, o ne mes jūsų debatų su ministerija klausom, ir dar klyksmų kartais“, – sakė komiteto vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
„Paskutinis atvejis, kai pakvietė individualiai žmones, kurie visai nepavaduoja, ir nubalsavom penki–penki, pirmininkės balsu, iš viso nonsensas, pasirodo, mes turime tikrinti (kad nebalsuotų parlamentarai iš šalies)“, – piktinosi A.Matulas.
„Tvarkietis“ R.Ačas tuo tarpu tvirtino pats suklaidinęs D.Mikutienę dėl pakaitinio nario. „Jei jūs bandote pripiršti nuomonę, kad pirmininkė suklaidino komitetą, tai aš suklaidinau“, – tvirtino R.Ačas. Jis teigė sakęs komiteto vadovei, kad jį pakeisti komitete gali R.Baškienė.
Pakaitinė komiteto narė socialdemokratė Aušra Marija Pavilionienė sakė esanti nustebinta komiteto vadovės tono. „Aš esu žmogus iš šalies, ir, atleiskit, aš buvau nustebinta baudžiavos tono, kuris vyrauja šiame komitete. Jūs iš tikrųjų labai diktatoriškai bendraujate su žmonėmis, stabdote juos, nutraukiate, pastabas įžeidžiančias pateikiate, ir tai, kad jūs mus paskundėte Etikos ir procedūrų komisijai, tai buvo netiesa, komisija visas pastabas atmetė. Aš irgi kreipiausi į etikos komisiją dėl jūsų tono, kurį pritaikote bendraudama su žmonėmis, taip negalima, aš nesu baudžiauninkė, o jūs nesate dvarponė“, – kalbėjo socialdemokratė.
Aš nepritariu jos vadovavimo stiliui, man tas žeminimas, niekinimas nepriimtinas, turi būti gerbiami visi, kiekviena nuomonė,– V.Filipovičienė.
Pastabų dėl kalbos tono D.Mikutienei išsakė ir jos frakcijos kolegė Vilija Filipovičienė.
„Aš nepritariu jos vadovavimo stiliui, man tas žeminimas, niekinimas nepriimtinas, turi būti gerbiami visi, kiekviena nuomonė. Kitas dalykas, man labai nepriimtinas, kad apskundė mus etikos komisijai, per visą kadenciją negirdėjau, kad komiteto pirmininkė apskųstų savo narius etikos komisijai, bent du kartus buvau apskųsta, aš tai vertinu kaip spaudimą. Bet šioje vietoje noriu pasakyti - baigiame diskusijas, laiko liko nedaug, trys mėnesiai, aš šioje vietoje tikrai nepalaikysiu jokio balsavimo, perversmo ir taip toliau“, – sakė „darbietė“.
D.Mikutienė atsakydama į kolegų priekaištus dėkojo už pastabas ir sakė, kad „vasara pats geriausias laikas eiti į pataisos namus“. Kartu ji tvirtino, jog į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi neturėdama kitos išeities, nes pati iš Seimo pirmininkės sulaukė priekaištų, kad vilkinamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Lietuvai kelerius metus niekaip nepriimant šio įstatymo, Europos Komisija buvo Lietuvai pradėjusi pažeidimo procedūrą.
„Dėkui kolegos, išsakėte įvairias nuomones, labai daug priekaištų. Dėl etikos komisijos noriu pasakyti, aš jus visada maloniai uždegiu ir rašau pateisinamas priežastis dėl nedalyvavimo, su šiuo įstatymo projektu, kai specialiai buvo sužlugdytas posėdis, iš Seimo pirmininkės ateina man kaltinimas, kad nesugebu surengti posėdžio, aš informavau etikos komisiją, kas neatvyko į posėdį, kad posėdis neįvyko“, – sakė D.Mikutienė.
„Tolerancijos reikia visiems, ir vienai, ir kitai pusei, ačiū už išsakytas pastabas, dėkoju, vasara pats geriausias laikas eiti į pataisos namus“, – pasisakymą baigdama paskutinį posėdį prieš vasaros pertrauką sakė komiteto vadovė.
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Buvo priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė rinktis liberalų variantą, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leidžiant juos šaldyti. Šį variantą remiantis sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela sako svarstantis galimybę prašyti prezidentės jį vetuoti.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Naujojo įstatymo įsigaliojimas numatytas 2017 metais.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Privačiose klinikose jos kainuoja apie 2 tūkst. eurų.
