„Peticijos iniciatoriai neketina sustoti. Artimiausiomis dienomis tikimasi surinkti 10 tūkst. aktyvių Lietuvos piliečių parašų ir peticiją pateikti Vyriausybei“, – skelbiama aplinkosaugininkų pranešime.
Peticijoje, kaip ir praėjusią savaitę daugiau nei 100 gamtosaugininkų ir visuomenininkų pasirašytame rašte prezidentui Gitanui Nausėdai, išreiškiamas susirūpinimas K.Mažeikos liepos viduryje priimtu sprendimu stabdyti Alytaus rajone esančio Punios šilo gamtinio rezervato teritorijos plėtrą.
Prezidentas penktadienį paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas, bei teigė laukiantis ministro K.Mažeikos sprendimų, kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.
Pasak vieno peticijos iniciatorių ir raštą prezidentui pasirašiusių visuomenininkų, režisieriaus Gintaro Varno, laukiama sprendimų ir pasiūlymų iš K.Mažeikos.
„Sustabdyti rezervato plėtrą ministras nusprendė beveik prieš mėnesį, tačiau iki šiol nėra jokių konkrečių pasiūlymų ir sprendimų, kaip užtikrinti reikiamą apsaugą Punios šile, tik visuomenę klaidinantys žodžiai ir nieko daugiau. Raginame imtis konkrečių sprendimų ir veiksmų“, – pranešime cituojamas G.Varnas.
Ministras sprendimus žada trečiadienį
Kaip BNS teigė aplinkos ministras, apie sprendimus dėl Punios šilo ketinama informuoti trečiadienį, kol kas planuojama atsisakyti medžioklės ir miško kirtimų.
„Mes laikomės tos pačios pozicijos, kad Punios šilas turi būti maksimaliai saugomas – turi būti leista formuotis sengirei, tačiau ir atviras žmonėms. Kirtimų ruošiamasi visai atsisakyti, taip pat tikslas yra atsisakyti ir medžioklės“, – sakė K.Mažeika.
Ministras teigia, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.
Pasak jo, su Valstybinių miškų urėdijos specialistais buvo tariamasi dėl urėdijos Punios šile administruojamų medžioklės plotų. Jis teigia, kad nors anksčiau ir buvo planuojama išnuomoti medžioklės plotus, tačiau dabar to daryti neketinama.
„Mes kalbame apie visišką medžioklės atsisakymą, nors ir buvo pirminė mintis, kad būtų galima tuos plotus perduoti aukciono būdu. Buvo skaičiuojama, kad už tai galima gauti apie pusę milijono eurų, juos panaudoti aplinkosaugai, mokslininkams, tačiau, jeigu medžioklė trukdo, tai balsą organizacijų girdime ir suprantame, kad galima atsisakyti visai tos medžioklės“, – sakė K.Mažeika.
Urėdija: pagrindiniai kirtimai Punios šile neplanuojami
Valstybinių miškų urėdija BNS teigia, kad 2019–2023 metais plyni sanitariniai miško kirtimai nenumatyti, planuojama kirsti tik medžių liemenų kenkėjų užpultus medžius.
Urėdijos pateiktais duomenimis, 2016–2019 metais Punios šile 63 hektarai medienos buvo iškirsta jaunuolynų ugdymo būdu, 2016 metais 15,8 ha medienos iškirsta einamųjų kirtimų būdu.
„Šių kirtimų tikslas ekosistemų apsaugos miškuose – suformuoti atsparius, ilgaamžius vertingų medžių rūšių medynus, atitinkančius jų paskirtį, kartu išsaugoti natūralią aplinką, sudaryti optimalias sąlygas saugomiems objektams išlikti ir gausinti“, – BNS pateiktame komentare cituojamas Miškotvarkos skyriaus vadovas Martas Lynikas.
Taip pat šių metų pirmą pusmetį 1,5 ha medienos iškirsta specialiųjų kirtimų būdu. Teigiama, kad šis kirtimas buvo atliktas pušies genetiniame draustinyje, siekiant jį atkurti.
Ministras teigia, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad atvejiniai, atrankiniai, retinimo kirtimai Punios šile 2016–2019 metais nebuvo vykdomi, taip pat 2017–2019 miške nevyko einamieji kirtimai, o 2016–2018 metais – specialieji.
Remiantis anksčiau BNS pateiktais urėdijos duomenimis, 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais.
„2017 metais praūžusi audra padarė didelių nuostolių Punios šilo miškams. 2017 metais ženkliai padidėjo sanitarinių kirtimų apimtys, kadangi buvo tvarkomos audros metu atsiradusios vėjovartos bei vėjolaužos“, – sakė M.Lynikas.
2014 metais iškirsta 5,1 kubinių metrų medienos, 2015 metais – 6,3 tūkst. kubinių metrų, 2016 metais – 4,3 tūkst., 2018 – 6,6 tūkst., šiemet iškirsta 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos.
Dalis šios medienos kirsta plynais sanitariniais kirtimais: 2014 metais – 0 hektarų, 2015 – 0,3 ha (31 kub. m), 2016 – 2,4 ha (678 kub. m), 2017 – 24,1 ha (6,3 tūkst. kub. m), 2018 – 2,4 ha (609 kub. m), 2019 metų pirmąjį pusmetį – 1,8 ha (680 kub. m).
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
