Rezoliucijos tekste P.Gražulis nurodo, kad pastaruoju metu VTEK "vis dažniau turi išankstinį neigiamą subjektyvų požiūrį į pareiškėjus bei VTEK savo veikloje nesivadovauja Konstitucija, įstatymais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu ir priimdama sprendimus remiasi ne objektyviais nešališkais duomenimis, bet subjektyvia politine konjunktūra".
Todėl esą VTEK nariai "turi prisiimti personalinę atsakomybę už savo sprendimus ir atsistatydinti“.
P.Gražulis tokį siūlymą argumentuoja pastaruoju metu VTEK teismuose patirtais pralaimėjimais, kai VTEK sprendimai buvo panaikinti D. Raulušaičio, A. Kesersausko ir D. Valančiausko bei Ž.Plytniko bylose. Šiuo atveju teismas pabrėžė, jog VTEK padarė procedūrinius pažeidimus ir komisijos pirmininkė turėjo išankstinį neigiamą subjektyvų požiūrį į pareiškėją.
Anksčiau Seimas pakeitė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sudarymo tvarką, taip pat nustatė didesnį reikalingą balsų skaičių sprendimams dėl pažeidimų priimti.
Pataisomis nustatyta, kad sprendimas dėl pažeidimo galėtų būti priimamas už jį balsavus ne mažiau kaip penkiems iš šešių komisijos narių. Kitiems sprendimams priimti reikės, kad už juos balsuotų ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.
Dar pataisomis nustatoma, kad VTEK nariai bei darbuotojai „neturi teisės skelbti nuomonių ar pastabų, pareikštų pasitarimų kambaryje, taip pat informacijos apie balsavimo priimant sprendimą rezultatus, jeigu tai nėra nustatyta įstatyme“.
Įstatymas, jei jo nevetuos prezidentė, įsigalios nuo kitų metų liepos.
