Nakvynės namuose P.Petruškevičius atsidūrė praėjusį trečiadienį. Prieš tai kelias dienas jis buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, įsikūrusioje Šiltnamių gatvėje Lazdynuose. Paaiškėjus, kad išrašytas iš ligoninės vyras neturi, kur eiti, personalo pastangomis jam skubiai rasta lova nakvynės namuose.
Prieš patekdamas į Lazdynų ligoninę 4 mėnesius P.Petruškevičius gulėjo Šv. Roko ligoninėje, teikiančioje slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugas.
Iš ten P.Petruškevičius senu įpratimu patraukė tiesiai į Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD), kuriame ilgus metus dirbo fotografu, o kurį laiką – ir budėtoju.
Aš tik vieną žodį pasakiau: „Ką žadėjot, padarykit.“
Būtent KKSD darbuotojai ir pastebėjo šlitiniuojantį senolį, kuriam suskubo iškviesti greitąją pagalbą.
Išpešė garbės žodį
P.Petruškevičius puse lūpų prasitaria – sveikata pakriko po pokalbio su žmona: „Žinai, žmonelė mylima pasakė: „Neskambink man ir pamiršk telefoną.“
Kuo gi nusipelnyta tokios nemalonės? „Aš tik vieną žodį pasakiau: „Ką žadėjot, padarykit“, – mįslingai tęsia.
P.Petruškevičius pareikalauja garbės žodžio, kad jo žmonos pavardė nebus minima. Užteks žinoti, kad ji – buvusi balerina iš Maskvos. Ten vyras yra baigęs du aukštuosius – Maskvos universitetą ir Aukšto meistriškumo fotografijos institutą.
„Atsimenu, dar nuo senelio diržų gavau, kad atidaviau dokumentus stoti į Maskvą“, – šypteli pašnekovas.
Pinigai už namą nuplaukė į Ameriką
P.Petruškevičius primena: balerinų karjera, bent jau anuomet, scenoje buvo trumpa – daugiausiai iki 39-erių.
„Vienas žmogus paskambino iš Amerikos. Sako, jei nori, kad žmona dirbtų, siųsk ją čia – man reikia, kad dėstytų baletą. Sakau – gerai. Iš pradžių jos neišleido, tačiau Algirdas Mykolas Brazauskas padarė paslaugą ir dokumentai buvo sutvarkyti. Mes draugavome su Brazausku – nuostabus žmogus, jei būtų gyvas, manęs čia nebūtų“, – sako su įsitikinimu P.Petruškevičius.
Tokį juoką padariau, kad... Jei jūs parduotumėte galingą namą Panevėžyje ir išleistumėte visus į Ameriką!
Netrukus jo žvilgsnis apsiblausia. „Buvau debilas, bent jau laikau save debilu, – konstatuoja. – Tokį juoką padariau, kad... Jei jūs parduotumėte galingą namą Panevėžyje ir išleistumėte visus į Ameriką! O jie pažadėjo nupirkti man butuką, bet labai greitai pamiršo, kad jiems gerą padariau. Pas mane žvalgų yra, viską žinau, kiek jie ten uždirba – milijonus, gal ir milijardus.“
Žmonos ir dukters P.Petruškevičius nematė jau daugybę metų: „Tuo ir užbaigsim.“
Bėgikas su medaliais
Spalio pabaigoje P.Petruškevičiui suėjo 81-eri. Tačiau sveikinimų šia proga jis neišgirdo, matyt, visi užmiršo.
„Jaunoji karta jau nežino, kad turiu 8 aukso, 9 sidabro ir 11 bronzos medalius – bet visi tikri, – pabrėžia vyras. – Sportavau 1500 metrų bėgimą kaip Jonas Pipynė (1956 metų olimpiados Melburne dalyvis ,– red. past.), mes buvome geri draugai, iki kol jis išėjo Anapilin (1997 m., – red. past.).“
Tiesa, medaliais esą įvertintų P.Petruškevičiaus pasiekimų nėra nei jo byloje (jis pats nėra įvardijęs), nei sporto enciklopedijoje lse.lt, nei sporto žinynuose.
Baigęs sportininko karjerą P.Petruškevičius įsidarbino Kūno kultūros ir sporto departamente. „Dirbau prie Zigmanto Motiekaičio, prie Algirdo Raslano, Rito Vaigino“, – vardija P.Petruškevičius ir glėbyje spaudžia didžiausią savo turtą – fotografijų albumą.
Jame – ir juodai baltos, ir spalvotos vyresniosios kartos sportininkų nuotraukos. „Pažįsti?, – egzaminuoja pašnekovas, pirštu baksnodamas į Gintarę Grikštaitę jaunystėje. – Buvusi krepšininkė.“
Du numylėtiniai
Sklaidant albumo lapus akis užkliūva už dviejų nuotraukų, kurias ir pats P.Petruškevičius vadina ypatingomis. Tai – A.M.Brazausko vizito JAV metu daryta jo ir prezidento Billo Clintono su žmona Hillary nuotrauka.
Jaunoji karta jau nežino, kad turiu 8 aukso, 9 sidabro ir 11 bronzos medalius – bet visi tikri.
Objektyvą P.Petruškevičius prieš kelis dešimtmečius esą yra nukreipęs ir į Holivudo filmų aktorių, kovos menų virtuozą bei bliuzo muzikantą Steveną Seagalą.
„S.Seagalas ir Jeanas Claude'as van Damme'as – du mano numylėtiniai. Gulėjau ligoninėje, kai J.C van Damme'as viešėjo Lietuvoje, antraip tikrai būčiau jį fotografavęs“, – užtikrina P.Petruškevičius.
Tačiau albumo vartymas žadina ne tik malonius prisiminimus: „Šitas draugas vėžiu serga, šito jau nebėra.“
Tuo metu P.Petruškevičiaus kolegos fotografai abejoja minėtų dviejų nuotraukų autoryste ir šiuos pasigyrimus nurašo senatvei.
Ištikimiausias draugas – meškutis
P.Petruškevičiaus pensija siekia apie 800 litų. Apsilankęs parduotuvėje į nakvynės namus jis grįžo nešinas pirkinių krepšiu, kuriame buvo pieno, kefyro, varškės, duonos, gabalėlis dešros. Šiomis vaišėmis nakvynės namų naujakurys dalijasi su dviem kambario draugais.
Inteligencija dvelkiantis žvilgsnis, švariai nuskusta barzda, nublizginti batai smarkiai kontrastuoja su nakvynės namų aplinka.
Gal dėl to P.Petruškevičius su nostalgija prisimena patogų ir jaukų gyvenimą sportininkų viešbutyje „Milžino paunksmė“. „Mokėjau po 11 litų per dieną. Išmetė“, – tarsteli vyras, apgailestaudamas, kad „Milžino paunksmė“ privatizuojama.
Deja, daugeliui rūpi žemiški reikalai, o ne žemiški žmonės.
Iš kuprinės P.Petruškevičius ištraukia mažą pliušinį meškutį. Sako, kad tai – ištikimiausias jo draugas ir patikėtinis, saugantis paslaptis, tarkime, šeimininko svajonę apsigyventi 15 kv. m kambaryje ir fotografuoti jaunosios kartos sportininkus.
Oficialaus pagalbos prašymo nesulaukė
„Daugeliui rūpi žemiški reikalai, o ne žemiški žmonės“, – apgailestauja P.Petruškevičiaus bičiulis Aleksandras Juozapaitis.
Jis tikisi, kad Petrui pavyks išrūpinti globą senelių namuose, kur juo būtų tinkamai pasirūpinta. „Reikia, kad kas nors šiltos sriubos išvirtų, nes jis pats tinkamai nesimaitina“, – neslėpė A.Juozapaitis.
Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai P.Petruškevičių apibūdina kaip malonų žmogų, į departamentą užsukdavusį kone kasdien. Nepaisant gerų intencijų, atkreipiamas dėmesys, kad departamentas – ne socialinės pagalbos ar rūpybos įstaiga.
„Tai – valstybės institucija, kuri turi turėti raštišką pagrindą bet kokiems klausimams spręsti. Šiuo atveju niekas raštu iki šiol į departamentą būtent dėl pono Petro situacijos nesikreipė“, – atsakyme 15min.lt rašė KKSD atstovai.
Išmoką gauna, renta nepriklauso
Buvo ne kartą bandyta inicijuoti tokios tikslinės grupės pensionatą/slaugos namus, tačiau apklausus savivaldybes paaiškėjo, kad asmenų, sutinkančių su siūloma sistema, atsirastų vos keletas.
Atskiros socialinės pagalbos tvarkos tikslinei grupei – sporto veteranams – valstybėje nėra, nes abejojama, ar išimtinė tvarka vienai grupei derėtų su jau egzistuojančia socialine sistema.
„Buvo ne kartą bandyta skirti tokios tikslinės grupės pensionatą/slaugos namus, tačiau apklausus savivaldybes paaiškėjo, kad asmenų, sutinkančių su siūloma sistema, atsirastų vos keletas“, – sakoma paaiškinime.
Tačiau pažymima, kad, be išmokų iš socialinio draudimo fondo, P.Petruškevičius dar gauna išmokas iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programos „Nusipelniusių sportui asmenų socialinė parama ir pagerbimas“.
Ši pašalpa kas mėnesį jam mokama jau ne pirmi metai.
„Programos tikslas – prisidėti prie sporto veteranų, kūno kultūros ir sporto darbuotojų, trenerių, sportininkų arba, jiems mirus, jų šeimos narių socialinio rėmimo. Renta P.Petruškevičiui pagal sportinius pasiekimus, deja, nepriklauso“, – aiškinama KKSD paaiškinime.
Eilėje – 125 žmonės
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė paaiškino, kad P.Petruškevičiui nakvynės namuose paskirta socialinė darbuotoja, kuri padeda spręsti socialines problemas.
Šiuo metu yra užpildyta paslaugų gavėjo anketa ir sudarytas veiklos planas.
„Šiuo metu yra užpildyta paslaugų gavėjo anketa ir sudarytas veiklos planas. Nutarta, kad P.Petruškevičiui reikia nustatyti senyvo amžiaus asmens socialinės globos poreikius ilgalaikei socialinei globai gauti, todėl jis užregistruotas pas apylinkės gydytoją (2015 m. sausio 13 d.) aprašyti sveikatos būklę. Gavus reikiamus dokumentus bus svarstomas klausimas dėl jo apgyvendinimo globos namuose“, – sakė R.Laiconienė.
Socialinių paslaugų katalogas numato, kad ilgalaikė socialinė globa institucijoje teikiama visiškai nesavarankiškam žmogui, kai nustatomas socialinis ir fizinis nesavarankiškumas.
Žmogui taip pat turi būti nustatyti specialieji poreikiai – priežiūros (pagalbos) arba slaugos.
Rugsėjo mėnesio duomenimis, ilgalaikę socialinę globą gavo apie 1000 žmonių, 709 iš jų – su sunkia negalia. Apsigyventi socialinės globos įstaigose eilėje šiandien laukia apie 125 žmonės.
