„Kai kalbame apie projektus, man visada labiausiai norisi pamatyti žmogų su kastuvu. Tada žinai, kad projektas bus pradėtas ir pabaigtas, tada mes iš popierių persikeliame į realius darbus. Žinoma, sakau tai perkeltine prasme, nes šiandien niekas su kastuvu nebekasa, atvažiuoja ekskavatoriai“, – juokauja Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kodėl toks projektas būtinas
Vieni žmonės piktinasi nuolatos girdėdami įvairių profesijų atstovų keliamą klausimą, ar Lietuva yra jūrinė valstybė, nes jie tuo neabejoja, o kiti jį užduoda. Uosto direkcijos vadovas A.Latakas yra iš tų, kuriems abejonių nekyla, ir jis mano, kad svarbiausia Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, dalis yra uostas.
2023-iaisiais sukako 100 metų, kai Klaipėdos uostas buvo perduotas Lietuvai. Per tą šimtmetį jis vystėsi ir tobulėjo nepaisant visų kliūčių: karų, krizių, krovos nuosmukių. Dabar jis yra Baltijos šalių uostų lyderis, o pagal konteinerių krovą – ir vienas didžiausių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Atrodytų, tiek pasiekus būtų galima ir sustoti.
„Manančio, kad galima būti dideliu ir nestatant, būti geru ir netobulinant, laukia labai niūri perspektyva. 2020 metais, kai Klaipėdos uoste perkrauta beveik 50 mln. tonų krovinių, buvo pasiekta uosto pajėgumų riba. Dėl sudėtingos geopolitinės situacijos padėtis dabar šiek tiek pasikeitė.
„Tačiau vertinant ekonomikos plėtrą, rinkas neabejojame, kad tokia diena ir vėl ateis ir Lietuvos uostui pritrūks teritorijų. Todėl investicijų tolesnei jo plėtrai reikia dabar“, – sako A.Latakas.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, didžiausia Klaipėdos uosto bėda šiandien – jis neturi kur plėstis: pakrantė trumpa, tik beveik 100 km, iš jų daugiau kaip 90 km skirta rekreacijai.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, didžiausia Klaipėdos uosto bėda šiandien – jis neturi kur plėstis: pakrantė trumpa, tik beveik 100 km, iš jų daugiau kaip 90 km skirta rekreacijai, t. y. pliažams, draustiniams ir pan. Dėl to jam sunku konkuruoti su kitais uostais, turinčiais didelius plotus plėtrai.
„Jeigu uosto infrastruktūra nebus išvystyta, kroviniai neateis. Tada, kai atsiranda naujų krovinių, ją vystyti būna per vėlu. Norint išvystyti infrastruktūrą, reikia begalės dokumentų, derinimų, įgyvendinimas trunka nepaprastai ilgai – dešimtmečius.
Mes turime nesustoti vystę infrastruktūrą, todėl priimtas sprendimas į bendrąjį uosto planą įtraukti pietinės uosto dalies teritorijos išvystymą, kad būtų turimas rezervas“, – teigia A.Latakas.
100 ha teritorija – didelis masalas
Pietinėje uosto dalyje bus suformuota nauja maždaug 100 ha teritorija.
„Šiandien Rytų rinka užsidaro, norėdami pritraukti krovinių turime žiūrėti į Vakarus. Pas mus niekada neateis didelis žaidėjas, jeigu nematys galimybės čia įsikurti. Ta 100 ha teritorija tampa dideliu masalu galbūt kokiai nors laivybos linijai, galbūt kitos šalies uostui, norinčiam vystyti savo veiklą kitur, galbūt gamyklai. Jeigu tai būtų gamykla, ji visiškai pakeistų mūsų uosto vaizdą, galėtume ne tik koncentruotis į krovinių krovą, bet daryti ir kitus darbus, kurie atliekami kituose pasaulio uostuose“, – pietinės uosto dalies perspektyvą apibūdino A.Latakas.
Preliminariais vertinimais, investicijos į pietinės uosto dalies infrastruktūrą gali būti 500 mln. eurų. A.Latakas abejoja, kad bus sustota ties tokia suma. Jo manymu, dar viena priežastis, kodėl reikia vystyti Lietuvos uosto infrastruktūrą greitai, nieko nelaukiant, yra ta, kad kainos pastaruoju metu kyla žvėriškai. Bet kokia infrastruktūros vystymo studija, jau nekalbant apie pačius statybos darbus, kainuoja gana brangiai. Pasak Uosto direkcijos vadovo, tikėtis, kad šis projektas kada nors kainuos mažiau, nevertėtų.
Ieško finansavimo šaltinių
2022 metais buvo parengti Klaipėdos uosto pietinės dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai. Tuo laikotarpiu atlikta speciali studija, pasitelkiant ekspertus, mokslininkus. Buvo įvertinta visa aplinka, tai, kokios formos turėtų būti nauja teritorija. Padaryta ir navigacinė studija, o šiuo metu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kuris turėtų būti baigtas kitų metų pradžioje.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, 2025-2026 metais turės būti rastas šio projekto finansavimo šaltinis ir galimybė baigti techninį projektą, kad 2026-ųjų pabaigoje jau būtų galima pradėti statybos darbus.
„Kritiniai metai, ko gero, bus 2025-ieji. Kalbame apie dideles pinigų sumas, tad, matyt, be partnerio – be koncesininko, ar be Lietuvos, ar užsienio kompanijos, kuri norėtų Klaipėdoje kurtis, bus sunku išspręsti projekto finansavimo klausimą“, – teigia A.Latakas.
Esamoje Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Malkų įlankoje, Uosto direkcija jau investavo nemažai lėšų į dokų duobių išvalymą, į gilinimą, į krantinių sutvarkymą. Čia vyksta intensyvi veikla, o buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje atliekami paruošiamieji darbai vystyti infrastruktūrą planuojamam jūrinių vėjo jėgainių centrui.
Bus galima pasivaikščioti damba
Taip pat labai įdomus projektas – uosto pietiniai vartai. Jis susijęs ne tik su pramone, bet ir su paslauga žmonėms.
Bus įrengtos dvi dambos – pietinė, kurios ilgis – apie 1 300 metrų, turės taką žmonėms pasivaikščioti, pasigrožėti ir gamta, iš arti atsiveriančiais uosto vaizdais. Kitos šiaurinės dambos ilgis – apie vienas kilometrą.
„Kai bus įrengta marina, bus labai gražu. Jos viziją jau turime. Jai priklausys maždaug 40 ha teritorija, iš jų apie 32 ha bus vanduo. Gylis bus 3,5 m, čia tilps apie penkis šimtus 5-20 metrų ilgio laivelių ir jachtų. Bus įrengta ir 700 metrų ilgio prieplauka, prie kurios jie galės švartuotis“, – pasakojo Uosto direkcijos vadovas.
Be to, ten bus įrengta maždaug 120 metrų ilgio krantinė švartuotis keltams. Pasak A.Latako, jeigu bus toks poreikis, ateityje keltai galės plaukti į Kuršių neriją ir iš pietinės Klaipėdos uosto dalies.
„Numatome, kad naujoje marinoje turėtų atsirasti galimybė vaikams buriuoti, užsiimti vandens sportu. Šiandien Klaipėdos vaikai yra nuskriausti, mokytis buriuoti jie vežami į Dreverną“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.
Pramonė privalo būti draugiška
„Tai, ar pietinėje uosto dalyje rekreacinė zona ir krova netrukdys viena kitai, manyčiau, yra požiūrio klausimas. Jeigu į pramonės objektą žiūrime kaip į kažkokį blogį, vertinsime jį atitinkamai, o jeigu kaip į sąlygą komfortiškai ir gerai gyventi, požiūris bus, matyt, visai kitoks.
Šiandien ant šiaurinio molo ateina labai daug žmonių, kurie grožisi jūra, bangomis, o atsisukus į uostą vargu ar kam nors kyla mintis, kad jis yra blogis.
Jeigu uosto infrastruktūra nebus išvystyta, kroviniai neateis. Tada, kai atsiranda naujų krovinių, ją vystyti būna per vėlu.
Šiandienos realybė tokia: bet kokia pramonė turi susitaikyti su visa socialine aplinka, su miesto gyventojais ir daryti viską, kad jos veikla jiems nekenktų. Visos šiuolaikinės apsaugos priemonės leidžia Klaipėdos uostui dirbti ir pačiame mieste, nors tai ir labai sunku, ir labai sudėtinga. Manau, kad žmonės, kurie lankysis naujoje marinoje, matydami kranus ar konteinerius džiaugsis Lietuvos pramone, be kurios mes neišgyventume. Kad ir kaip norėtume, negalime visko paversti parkais, būtina ir pramonė, bet ji privalo būti draugiška“, – įsitikinęs A.Latakas.
