„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 02 15

Piktagalys: kaip pasikeisti adresą niekur nesikraustant

Bibliotekininkė ir kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Šišlienė gyvena Piktagalio kaime, bet jau netrukus gyvens Kuniškiuose. Ne, ji niekur nesikraustys. Tai naujas pavadinimas „atsikraustys“ pas D.Šišlienę. Tokią nūdieną Anykščių rajone užfiksavo aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius.
Daiva Šišlienė
Daiva Šišlienė / LRT nuotr.

„Vienoje troboje gyvena šeima: vieni yra Piktagalyje, kiti – Kuniškiuose“, – dabartinę situaciją nupasakoja D.Šišlienė. Dėl to kaimus nuspręsta sujungti. Tik kurį pavadinimą pasirinkti? Čia ir išryškėjo didžioji gyvenvietės Anykščių pašonėje dilema.

Praranda istoriją, gauna gražų pavadinimą

Kadangi gyventojai gražiuoju nesutarė, nuspręsta balsuoti. Dauguma pasirinko D.Šišlienės teigimu, gražesnį, bet asmeniškai jai nemielesnį pavadinimą. Piktagalys, kaip sako, gal ir ne toks gražus pavadinimas, bet jis pasakoja istoriją – čia kažkada gyvenę pikti ūkininkai. Prie senojo pavadinimo gyventojai esą jau pripratę ir dabar kai kurie yra pasipiktinę balsavimo rezultatu.

Piktagalio bendruomenės pirmininkė D.Šišlienė sako, kad taip kaimas praranda tradicijas ir istoriją, o gauna tik gražesnį pavadinimą. Tačiau senuoju pavadinimu toliau vadinsis bendruomenė – jo pirmininkė neplanuoja keisti. „Dabar tikriausiai Piktagalio pavadinimas liks tik bendruomenėje“, – sako ji.

Nors bendruomenė ir nemažai pasiekusi, jos pirmininkė sako jau ieškanti sau pamainos: „Bendruomenės pirmininke esu jau 10 metų ir norėčiau, kad ateitų jaunesnis žmogus su naujomis idėjomis. Kaip sakoma, nauja šluota geriau šluoja“, – pasakoja D.Šišlienė

Gyvenant kaime, dėl kurio pavadinimo nesutariama, kyla nemažai problemų. Kaip pasakoja D.Šišlienė, kviesdamiesi pagalbos tarnybas vieni sako, kad gyvena Piktagalyje, kiti – kad Kuniškiuose, o kartais pagalba nuskuba ir net ne į tą Piktagalį – šalia Kavarsko egzistuoja dar vienas kaimas tokiu pavadinimu.

„Nueiname į polikliniką ir sakome – esame Piktagalių arba Kuniškių gyventojai. Visi jau žino šitą istoriją ir jau pripratę“, – šypsosi moteris.

Didžiuojasi bendruomenės pasiekimais

„Mums gerai čia. Mums patinka. Geras susisiekimas, žmonės paprastai gali į darbą nuvažiuoti. Bendruomenė klesti, renkamės“, – pasakoja Piktagalio bendruomenės pirmininkė. Ji didžiuodamasi pabrėžia, kad bendruomenė garsi dėl savo floristinių kilimų klojimo – kiekvieną liepą vykstančioje miesto šventėje piktagaliečiai ne tik dalyvauja, bet ir laimi.

Nors bendruomenė ir nemažai pasiekusi, jos pirmininkė sako jau ieškanti sau pamainos: „Bendruomenės pirmininke esu jau 10 metų ir norėčiau, kad ateitų jaunesnis žmogus su naujomis idėjomis. Kaip sakoma, nauja šluota geriau šluoja“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. Pasak jos, nors gyvenvietė nuo emigracijos, kaip ir visa Lietuva, yra nukentėjusi, jaunų žmonių, galinčių užimti jos pareigas, tikrai yra. Tiesa, kol kas neatsiranda norinčių.

Ji neslepia, kad bendruomenės pirmininkės darbas atima daug jėgų. Sudėtingas yra projektų rašymas ir vykdymas, bet sudėtingiausia, pasak D.Šišlienės, yra suburti, pritraukti, nustebinti žmones. Ji didžiuojasi, kad kai kurios bendruomenėje vykdytos veiklos, pavyzdžiui, vilnos vėlimas, leidžia kaimo gyventojams ir prisidurti papildomai.

Nors gyvenimas – geryn, viena problema didėja

D.Šišlienė taip pat yra ir bibliotekininkė. Kol bibliotekoje vyko LRT RADIJO žurnalistų pokalbis su ja, fone vienus žmones prie kompiuterių keitė kiti ir kėdės tuščios neužsilikdavo. Čia lankosi ir vaikai, ir suaugusieji. Pavyzdžiui, pastaruoju metu viena gyventoja internete aktyviai ieško darbo, tad bibliotekoje ji – dažnas svečias.

Tačiau paieškos kol kas sudėtingos, nes moteris nevairuoja, o tai labai apsunkina susisiekimą su rajono centru. Nors atstumas nuo Piktagalio iki Anykščių nesiekia nė 10 kilometrų, neturintiems automobilio nusigauti iki miesto yra sudėtinga, nes autobusas čia, pasak bibliotekininkės, važiuoja tik kartą per dieną – išvažiuoti gali, bet grįžti – jau problema. Dažniau čia važinėja nebent mokykliniai autobusai.

Nepaisant kaimo pavadinimo keitimo peripetijų, gyvenimas čia eina geryn, sako D.Šišlienė: ir alkoholizmas mažėja, ir saugiau darosi. Tiesa, jai gaila tik, kad kuo toliau, tuo kaimynai labiau svetimėja. Santarvė yra tai, ko ji visų pirmą linki Lietuvai šimtmečio proga.

„Pas mus saugu. Kartais ir durų nerakinam, vagysčių jau nebėra. Tvarkosi kaimas, negali sakyti kitaip. [...] O didžiausia problema – kad mes susvetimėjome, esame savanaudžiai. Reikėtų daugiau santarvės, supratimo ir paprasčiausiai kiekviename žmoguje rasti gerumo“, – šypsosi piktagališkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs