Akcija prasidės prieš vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, vėliau eisena pajudės Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigsis Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros. Čia ir vyks mitingas.
Anot organizatorių, Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“.
Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.
Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.
„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo Lenkų sąjunga.
Reaguodama į šį renginį, nevyriausybinė organizacija „Ukrainos namai“ pareiškė nuo jo atsiribojanti.
„Šio mitingo organizatoriams niekas nesuteikė teisės naudotis ukrainiečių karo pabėgėlių vaikais savo politiniuose žaidimuose. Kviečiant į savo renginį, organizatoriai nurodo, kad kalba ir ukrainiečių vardu, nors su jokia Lietuvos ukrainiečių bendruomene tai nebuvo derinta“, – rašoma pranešime.
„Todėl kviečiame Lietuvos ukrainiečius, taip pat laikinai gyvenančius Lietuvoje Ukrainos piliečius, susilaikyti nuo dalyvavimo šiame renginyje“, – teigiama jame.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad tokiomis akcijomis „politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau“.
„Mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį. Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – teigė ministras.
Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.
