Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 07 30

Piktnaudžavimu įtariamų Žemės ūkio rūmų vadovas: su žirgų augintojais bus nuolatinis karas

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo Žemės ūkio rūmų piktnaudžiavimo, žirgų veislininkystės organizacijoms skirstant valstybės paramą, rūmų vadovas Andriejus Stančikas neigia padaręs ką nors nusikalstama.
Nuo mirties išgelbėti žirgai gali būti vėl jai pasmerkti
Žirgai / Žirgų globos asociacijos nuotr.

„Aišku, jeigu yra kažkoks įtarimas, tegu STT tiria, padaro išvadas. Esame tų tyrimų įvairių turėję, bet kaip ištiria ir nieko tokio neranda. Neįsivaizduoju, ką mes ne taip esame padarę“, – teigė rūmų pirmininkas.

A.Stančiko teigimu, dėl paramos nuolat vyko ginčai tarp žirgų augintojus vienijančių asociacijų, kurios pripažįsta, kad niekada nesusitars ir nepriims visus tenkinančių sprendimų ir „dėl to bus nuolatinis karas“.

STT aiškinsis, ar į paramą pretenduojančios asociacijos galėjo būti verčiamos sudaryti konsultavimo sutartis su rūmais. Be sutarčių paramos skyrimas joms būdavo vilkinamas, sudaromos įvairios kliūtys.   

Atlikti paramos veislininkystės sričiai skirstymo antikorupcinį vertinimą paprašė Seimo Antikorupcijos komisija, kurios vadovas Vitalijus Gailius sako, kad į ją kreipėsi kelios nepatenkintos Žemės ūkio rūmais arklių veisimo asociacijos.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vitalijus Gailius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vitalijus Gailius

„Kas perka (iš Žemės ūkio rūmų – BNS) paslaugas, konsultavimas, tas išmokas gauna anksčiau, o prie kitų kabinėjamasi ir iš esmės biudžeto lėšų paskirstymas tampa pasipelnymo šaltiniu. Veisėjai buvo verčiami sudarinėti fiktyvias sutartis“, – BNS teigė komisijos pirmininkas.

Arklių augintojų asociacijos valdybos direktorius Vilgelmas Grūdė BNS taip pat teigė, kad Žemės ūkio rūmai reikalavo, kad asociacijos sudarytų įvairių paslaugų sutartis.

„Mes nesutikome pasirašyti jų pateikiamas fiktyvias suartis – atsiunčia sutartį, kur teiks jie mums kažkokias paslaugas, konsultacijas. Mes jiems ir rašom, kad jie tam neskyrė pinigų, antras dalykas, neturite specialistų, kurie teiktų tas konsultacijas“, – aiškino V.Grūdė.

Mes jiems ir rašom, kad jie tam neskyrė pinigų, antras dalykas, neturite specialistų, kurie teiktų tas konsultacijas, – aiškino V.Grūdė.

Jis informavo, kad nusamdyti teisininkai jau ruošia dokumentus teismui.

„Teiksime ieškininį pareiškimą teismui, kad Žemės ūkio rūmus paduoti į teismą, bet bus kabinama ir Žemės ūkio ministerija, kad sudarė sąlygas rūmams piktnaudžiauti. Jau baigiamas ieškininis pareiškimas“, – teigė V.Grūdė.

V.Grūdė teigė, kad kai kurios asociacijos buvo pradėtos „skriausti“ maždaug prieš penkerius metus.

„Kai tapo ministru Kazimieras Starkevičius, kauniečių draugelių prašomas, nutarė valstybės lėšų skirstymą atiduoti Žemės ūkio rūmams ir jie pradėjo manipuliuoti lėšų skirstymu – mažiems, bet saviems, duoda daug, o dideliems, kuriems daugiau ir priklausytų, duoda labai mažai arba iš viso neduoda.

Neproporcingai nuskriaustos yra mūsų, Baltijos hanoverių, trakėnų asociacijos, o kitoms – prancūziškų ristūnų, arabų žirgams mūsų sąskaita duodama daug daugiau. Pavyzdžiui, nepilnų 200 žirgų jungianti asociacija  gauna 89 tūkst. litų, o tokiai asociacijai kaip mūsų, kuri turi virš 2,5 tūkst. žirgų, skiria 76 tūkst. litų“, – teigė V.Grūdė. 

Žirgų globos asociacijos nuotr./Beglobiai žirgai laukia naujų šeimininkų
Žirgų globos asociacijos nuotr./Žirgai

Anot jo, devynioms arklių augintojų asociacijoms, turinčioms teisę užsiimti arklių veislininkyste, pernai buvo skirta 700 tūkst. litų valstybės paramos, kuri buvo dalijama pagal Žemės ūkio rūmų nustatytus individualius kriterijus.

Tuo tarpu A.Stančikas BNS teigė, kad lėšų skirstymo kriterijus yra nustačiusios pačios arklių augintojų asociacijos, kurios dalyvauja rūmų Veislininkystės komitete ir priima sprendimus, kurie patvirtinami rūmų tarybos posėdyje.

Pasak V.Grūdės, 2013 metais Arklių augintojų asociacija gavo 92 tūkst. litų, 2014 metais jai buvo skirta 76 tūkst. litų, bet pinigai nebuvo pervesti, nes, Žemės ūkio rūmai vėliau pranešė asociacijai, kad ji yra skolinga ir dėl to jai numatytos lėšos bus grąžinamos į biudžetą.

„Kaip mes galėjome jiems mokėti nepasirašę jokios sutarties?“ – aiškino asociacijos valdybos direktorius.

Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas
Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas

Tačiau A.Stančikas sako, kad buvo kitaip – asociacija atsisakė pateikti informaciją apie gautos paramos panaudojimą ir dėl to jai nebuvo pervesti pinigai: „Gal jie čia įžvelgia, kad čia mes juos reketavome“.

V.Grūdės teigimu, nuo 2015 metų parama arklių veislininkystei turėjo būti skirstoma pagal naujas taisykles, kurias yra nustatęs Agrarinės ekonomikos institutas, tačiau Nacionalinei mokėjimų agentūrai 2015 metų finansinei paramai gauti prašymo asociacija dar nėra pateikusi, nes vėl yra nepatenkinti paruoštais paramos skirstymo kriterijais.

„Mes kovojam, kad kiekvienai asociacijai tam pačiam darbui padaryti būtų skirta vienoda parama, nes pagal instituto taisykles dabar numatytas skirtingas lėšų paskirstymas. Ir mažoms ir retų žirgų asociacijoms vėl tenka didelės sumos“, – teigė V.Grūdė.

Pasak jo, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutinka, kad valstybės lėšos arklių veisimu užsiimančioms asociacijoms būtų skirstomos pagal jų dydį. V.Grūdės teigimu, tokią poziciją ministrė išdėstė praėjusią savaitę susitikusi su Arklių augintojų asociacijos prezidentu Henriku Martuzevičiumi.

2014 metų liepą Valstybės kontrolė paskelbė, kad Žemės ūkio ministerija neužtikrino skaidraus lėšų veislininkystei skyrimo ir panaudojimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?