Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, prisimindamas gegužės 7-ąją – Romo Kalantos aukos dieną, pabrėžė: „Pilietiškumas gali turėti daug formų – tai ir nesusitaikymas su žmogaus teisių pažeidimais, su nusikaltimais žmoniškumui, kurie vyksta Ukrainoje. Tai ir mūsų santykis su istorija, nesusitaikymas su okupantų įvykdytais nusikaltimais, kai ieškome partizanų palaikų. Pilietiškumas yra ir valstybingumo pagrindas, nes kiekvienos valstybės galia visų pirma priklauso nuo piliečių valios priešintis. Kiekvienos valstybės kariuomenė yra stipri tiek, kiek stipri karių valia ir kiek stipri visuomenės parama jiems“.
„Piliečių dvasia ir įsitikinimas yra galingi ginklai. Piliečių sąmonės ugdymas yra toks pat būtinas ginklas, kaip šautuvas, bokseris ar dronas“, – konferencijai perduotoje sveikinimo kalboje sakė prof. Vytautas Landsbergis. Anot profesoriaus, kalbant apie pilietinį pasipriešinimą ir visuomenės atsparumą, yra svarbu užduoti klausimą – ar visi Lietuvos gyventojai yra piliečiai: „Piliečiui neturėtų kilti abejonių dėl visuotinės gynybos ir dėl to, kad jis turi pareigą ginti. Tai gyventojas, bet ne pilietis, svarsto, ar man apsimoka. Mūsų istorija rodo, net jei daug žmonių žūsta, jie lieka atminty kaip ginklas ateičiai“, – teigė prof. V.Landsbergis.
Istorinė atmintis – kelias į visuomenės atsparumą
Konferencijos metu kalbėta apie istorinės atminties svarbą – Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos centro mokslininkė Dr. Kristina Burinskaitė, tirianti sovietmečio KGB šmeižto ir dezinformacijos atakas prieš partizanus, pastebėjo, kad Lietuvos rezistencijos kompromitavimas ir atminties menkinimas tęsiasi ir šiandien. Priešiškos informacinės atakos, nukreipiamos į partizanų sąsajas su holokaustu turi tą patį tikslą – demoralizuoti partizanų atminimą, sumenkinti šios atminties svarbą.
Anot mokslininkės, atsparumas istorijos tyrimų lauke yra labai svarbus: „Visuomenės švietimas ir nebijojimas kalbėti apie įvairialypius istorijos aspektus, kruopštūs, tiesos siekiantys mokslininkų tyrimai yra vienintelis vaistas prieš dezinformaciją atminties studijų lauke. Kuo atviriau ir ramiau mes analizuosime savo istoriją, tuo stipriau išmušime šį dezinformacijos ginklą iš Rusijos rankų“, – pabrėžė dr. K.Burinskaitė.
Būtina siųsti nedviprasmišką signalą apie piliečių pasirengimą
Kalbėdamas apie pilietinio pasipriešinimo ir visuomenės atsparumo santykį, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad ilgą laiką Lietuvoje manyta, jog atsparumas ir pilietinis pasipriešinimas yra tapatūs dalykai. Tačiau Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje įtvirtinti terminai aiškiai apibrėžia tris svarbiausius pilietinio pasipriešinimo elementus – valią, atsparumą ir įgūdžius: „Valią ir pasipriešinimo įgūdžius būtina ugdyti taikos metu, o hibridinis karas – informacinės, kibernetinės atakos, žalinga priešiškų žvalgybos tarnybų veikla – jau vyksta. Todėl ir atsparumas reikalingas čia ir dabar“.
Anot krašto apsaugos viceministro, visuomenės atsparumui ypatingai svarbi viešosios komunikacijos erdvė: „Kviesčiau visus, kurie prisideda prie bendro pilietinio pasipriešinimo naratyvo kūrimo, padėti jį keisti. Trys pilietinio pasipriešinimo elementai yra vientisa sistema: valia – širdis, atsparumas – protas, įgūdžiai – rankos.
Todėl ir naratyvas turėtų būti konstruojamas per žinojimą: aš, kaip pilietis, turiu stiprų vidinį nusiteikimą ginti valstybę, esu atsparus įvairioms grėsmėms ar įtakoms bei žinau savo vietą gynyboje. Nepamirškime, priešininkas stebi mūsų informacinę erdvę, todėl turime siųsti nedviprasmišką signalą apie mūsų piliečių pasirengimą“, – sakė Ž.Tomkus.
