Besišnekučiuojant ant Vinco Kudirkos aikštės suoliuko, Luka pajuokauja – matyt, ne veltui ir dabar prie V.Kudirkos paminklo susitikome. „Pasijutau lietuviu esąs“, – nusijuokusi prisiminė V.Kudirkos žodžius Luka ir pridūrė: – Reikia ne kalbėti, o iš tiesų pasijusti, didžiuotis Lietuva, mylėti ją.
Pilietiškumą, svarsto L.Lesauskaitė, įskiepijo veikiausiai šeima. „Būtent todėl man niekada nebuvo prioritetas studijuoti užsienyje, galbūt todėl pasirinkau ir istorijos studijas“, – pasakojo iš Šiaulių kilusi mergina.
Pasijutau lietuviu esąs, – nusijuokusi prisiminė V.Kudirkos žodžius Luka ir pridūrė: – Reikia ne kalbėti, o iš tiesų pasijusti, didžiuotis Lietuva, mylėti ją.
Viena iš iniciatyvos gegužės 27-ąją dovanoti Lietuvai gerą darbą organizatorių pasakojo, kad savanorystė ją lydi nuo paauglystės. L.Lesauskaitė savanoriavo ir gyvūnų prieglaudoje, dalyvavo projekte „Ne imti, bet duoti“ ir daugelyje kitų iniciatyvų.
Pasirinkusi istorijos studijas pajuto dar didesnę pareigą skatinti žmonių pilietiškumą, galiausiai, ir norą pažinti savo valstybę, jos istoriją. L.Lesauskaitė prasitaria, kad net ir dabar prisideda ne vien prie šio projekto. Šiaulietė įsitraukusi ir jaunų žmonių pilietiškumą ugdyti siekiantį projektą „Praeities stiprybė – dabarčiai“, kurio šūkis – „Pažink laisvę“.
Pilietiškumo išraiškos
Ne vienas žmogus yra pagalvojęs – norėčiau sukurti socialinę iniciatyvą, prisidėti, išjudinti žmones, bet ryžtasi ne tiek daug. Paklausus L.Lesauskaitės, kaip kyla tokios mintis ir iš kur tiek ryžto jas realizuoti, mergina nusijuokia. „Tiesa, noras yra sveikintinas, bet vien jo neužtenka. Tai iš tiesų reikalauja labai daug darbo“, – atvirauja pašnekovė.
„Organizuodami jau ne vieną iniciatyvą pastebime, kad vienas svarbiausių dalykų – žmones pakviesti. Patys pilietines iniciatyvas suranda ir organizuoja retokai, tačiau „Darom“ pavyzdys rodo, kad įmanoma padaryti taip, kad žmonės imtųsi to labai aktyviai“, – svarstė Luka. Mergina pastebėjo ir tai, kad tokios iniciatyvos po metų kelerių žmonėms pabosta, todėl reikia pasiūlyti ką nors naujo, įdomaus.
Galiausiai, pasak Lukos, nemažai yra žmonių, kurie turi tam tikrų idėjų, tačiau neturi galimybių, neturi išteklių ar pakankamai bendraminčių jai realizuoti. „Kiti, vis dažniau verslas, labai nori prisidėti prie vienos ir kitos idėjos, tačiau nesugalvoja prie ko. Pati mintis sukurti platformą, kur žmonės galės dalintis savo pilietiškumo ir savanorystės iniciatyvomis, kviesti kitus jungtis, dalintis ir galiausiai net paprašyti pagalbos, kilo „Aš už Lietuvą“ idėjos autoriui Karoliui Sargūnui. Mes su juo susitikome, pasikalbėjome ir jis pasiūlė man tapti viena iš organizatorių. Kadangi man ši mintis labai patinka, aišku, sutikau“, – šypsodamasi kalbėjo mergina.
Vienas didžiausių projektų „Aš už Lietuvą“ siekių, pasak pašnekovės, parodyti, kad pilietiškumo išraiškos gali būti labai įvairios. „Dažnai žmonės pilietiškumą įsivaizduoja tik kaip aukojimą tiems, kam reikia pagalbos, arba dabar ir – valymą, tvarkymąsi. Tai yra labai geros kryptys ir jų iš tiesų reikia, tačiau šiuo atveju mes norime paskatinti žmones pilietiškumą reikšti labai įvairiai – nuo tvoros dažymo iki įdomios paskaitos vedimo, pasidalinimo patirtimi ar žiniomis“, – kalbėjo mergina.
Gal būtent todėl, kad pilietiškumas suprantamas palyginti siaurai, L.Lesauskaitės nuomone, ir turime tokius liūdnokus pilietinės galios tyrimo duomenys – net apie 70 proc. Lietuvos žmonių nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje, įskaitant net bendrijas ar kaimynų bendruomenes. Pilietiškumas, svarstė pašnekovė, gali prasidėti net bendroje kaimynų šventėje, pasibuvime drauge, tvoros nudažymu, tai jau labai svarbus žingsnis.
Turime tokius liūdnokus pilietinės galios tyrimo duomenys – net apie 70 proc. Lietuvos žmonių nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje, įskaitant net bendrijas ar kaimynų bendruomenes.
Sulaukė pritarimo
Prieš kelerius metus K. Sargūno sumanytas, o prieš gerus metus pradėtas realizuoti projektas „Aš už Lietuvą“ startuoja jau gegužę. Esminis projekto tikslas – padovanoti Lietuvai gerą darbą ir raginti kitus žmones prisijungti.
„Projekto platformoje yra šešios veiklų, kurių gali imtis žmones ir kviesti kitus prisijungti, sritys. Pirmoji – „gražink“. Čia kviečiame registruoti darbus, kaip minėjau, nuo tvoros dažymo iki kitų iniciatyvų, kurios padeda miestą ar kitą teritoriją paversti patrauklesnėmis“, – projektą pristatė L.Lesauskaitė.
Antroji sritis – „padėk“, čia žmonės gali siūlyti pagalbą dienos centrams, vaikų globos namams, gyvūnų prieglaudoms, galiausiai – net padėti kokiai mažai įmonei įsirengti patalpas. „Tai gali būti bet kokie geri pagalbos darbai, tik aišku, neperžengiant Lietuvos įstatymų ribų“, – komentavo pašnekovė.
„Aš už Lietuvą“ kviečia ir pažinti savo šalį, savo miestą, jų istoriją. „Siūlomos ir labai įdomios paskaitos, organizuojamos ekskursijos. Aišku, daugeliui gali kilti klausimas – koks čia geras darbas, bet leisti žmonėms pažinti savo šalį, pasidalinti žiniomis, sudominti, taip pat yra labai svarbu. Man, kaip istorikei, tai dar svarbiau“, – šypsojosi mergina.
Į gerų darbų platformą įtraukta ir programavimo sritis – būdų, kaip išnaudoti šią sritį – ne viena. Pavyzdžiui, IT dirbtuvės vaikams ar panašūs projektai. Savaime aišku, galimos ir įvairios aplinkosaugos iniciatyvos, galiausiai tokios, kurias planuoja „Šaulių sąjunga“, ketindama žmones šiek tiek supažindinti su krašto gynyba, visa tai telpa skiltyje „Saugok“.
Galiausiai paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus akcentas „Švęsk“. „Švęsdami įvairiausias šventes taip pat galime parodyti pilietiškumą, iniciatyvas ir ne tik aukštai iškeldami vėliavas, bet ir atlikdami ką naudingo“, – kalbėjo L.Lesauskaitė. Projektą „Aš už Lietuvą“ palaiko, prie jo prisideda ir Vyriausybė – jis taps mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų renginių ir projektų atspirties tašku.
Projekto pradžia, pasak L.Lesauskaitės – gegužės 27-oji. Būtent tada ketinama startuoti su galybe gerų darbų po visą Lietuvą. Po minėtos dienos gerų darbų platforma „Aš už Lietuvą“ veiks ir toliau – mažiausiai iki 2018-ųjų, kada ir bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. „Kas žino, gal ir dar ilgiau. Tikimės, kad tai taps tiesiog natūralia pilietiškų iniciatyvų platforma“, – vylėsi L. Lesauskaitė.
