„Čia – jau šalies vadovo valia. Lygiai taip pat, kaip suteikiant pilietybę išimties tvarka. Kriterijų nustatyti neįmanoma, kai sprendimą priima vienas žmogus“, – įsitikinęs S.Šedbaras.
Pagal prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas Pilietybės įstatymo pataisas išsaugoti arba susigrąžinti pilietybę galės asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, o tokiais nuopelnais laikoma asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Komisijos nuomonė prezidentės nesaisto
Pilietybės įstatyme nurodyta, kad asmens prašymą dėl pilietybės grąžinimo arba išsaugojimo pirmiausia nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, kurią sudaro prezidentūros ir kitų institucijų deleguoti pareigūnai.
Komisija teikia prezidentei rekomendaciją dėl asmenų prašymų tenkinimo arba netenkinimo, prašant susigrąžinti arba išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Komisija teikia prezidentei rekomendaciją dėl asmenų prašymų tenkinimo arba netenkinimo, prašant susigrąžinti arba išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Tačiau komisijos rekomendacijos šalies vadovės nesaisto. Galutinį sprendimą prezidentė, išanalizavusi Pilietybės reikalų komisijos siūlymus bei asmenų pateiktus dokumentus, priima pati.
Be to, prezidentės dekretus dėl pilietybės išsaugojimo arba susigrąžinimo dar turi kontrasignuoti vidaus reikalų ministras. Jei ministras priimtų sprendimą nekontrasignuoti dekreto, asmenys netaptų Lietuvos piliečiais.
Subjektyvumo išvengti nepavyks
Ar, nagrinėjant asmenų prašymus susigrąžinti arba išsaugoti pilietybę, pavyks išvengti subjektyvumo, jei galutinis sprendimas šiuo metu – tik prezidentės rankose?
„Subjektyvumo išvengti nepavyks. Tačiau po to, kai Konstitucinis Teismas beveik prieš 11 metų išaiškino pilietybės suteikimą išimties tvarka tuometinio prezidento Rolando Pakso patarėjui Jurijui Borisovui, pilietybė išimties tvarka buvo suteikta tik trims asmenims. Todėl tos prezidentės pasirašytos Pilietybės įstatymo pataisos galės būti taikomos tik itin siauram mūsų tautiečių ratui“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J.Sabatauskas.
Jis taip pat primena, jog prezidentė Pilietybės įstatymo pataisas pateikė po skandalingos istorijos, kai Amerikoje žaidžiantis ir jos pilietybę priėmęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas buvo informuotas, jog praras Lietuvos pilietybę. Tada jis iš apmaudo pasiūlė Lietuvos biurokratams pabučiuoti jam į užpakalį.
„Įstatymo pataisose numatytas ir Lietuvos pilietybės grąžinimas, tačiau, deja, jomis Ž.Ilgauskas pasinaudoti negalės, nes jis neturi mūsų valstybei tokių nuopelnų, kokius yra įvardijęs Konstitucinis Teismas. Kokie gi jo nuopelnai? Kad jis už pinigus žaidė NBA? Kuo jis prisidėjo prie Lietuvos prestižo ir autoriteto pasaulyje didinimo? Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje žaidė tik kelias nereikšmingas rungtynes“, – sako J.Sabatauskas.
Kriterijų nustatyti neįmanoma
J.Sabatauskui pritaria jo kolega parlamentaras, konstitucinės teisės žinovas S.Šedbaras. Jis taip pat įsitikinęs, jog dabartiniai įstatymai negali užkirsti kelio subjektyvumui, leidžiant išsaugoti arba susigrąžinti pilietybę: „Čia – jau šalies vadovo valia. Lygiai taip pat, kaip suteikiant pilietybę išimties tvarka. Kriterijų nustatyti neįmanoma, kai sprendimą priima vienas žmogus. Žinoma, visada įtakos daro ir visuomenės nuomonė, bet juk nuo klaidų niekas neapsaugotas.“
S.Šedbaras priminė, kai prieš keletą metų Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta JAV pilietei šokėjai ant ledo Isabellai Tobias, kad ji galėtų mūsų šaliai atstovauti Sočio olimpiadoje. Tačiau netrukus jos pora su lietuviu Deividu Stagniūnu iširo, o Lietuvos pilietybę amerikietė turės kaip kokį suvenyrą.
„Juk žmogui į vidų neįlysi, nesužinosi, ar jis nuoširdžiai prašo pilietybės? Jeigu prezidentė I. Tobias nebūtų suteikusi pilietybės, vėl būtų negerai. Visuomenėje būtų kilęs nepasitenkinimas dėl galbūt prarastos galimybės laimėti olimpiadoje“, – svarsto S.Šedbaras.
Gali būti surengtas referendumas
Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis neatmetė galimybės, kad šių metų rudenį kartu su Seimo rinkimais bus surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės tiems Lietuvos piliečiams, kurie emigravo jau po 1990 m., kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Tačiau, ministro įsitikinimu, tam, kad pilietybės klausimais būtų išvengta subjektyvumo, geriausia būtų pataisyti Konstituciją, kurioje nenumatyta, kad Lietuvos piliečiai gali turėti ir kitos šalies pilietybę.
Pasak J.Bernatonio, šiuo metu Seimo Konstitucijos komisija svarsto konstitucinio įstatymo pataisas, kurios suteiktų galimybę atkurti Lietuvos pilietybę tiems asmenims, kurie išvyko į užsienį po nepriklausomybės atkūrimo. Komisija sykiu svarsto ir galimybę surengti šiuo klausimu referendumą
